Viena iš hipotezių apie gyvybės kilmę Žemėje teigia, kad pagrindinius cheminius komponentus galėjo atnešti asteroidai, bombardavę jauną planetą prieš milijardus metų. Tarp jų galėjo būti įvairios prebiotinės molekulės, įskaitant nukleobazes, kurios sudaro DNR ir RNR „kopėčių“ skersinius. Šią hipotezę stiprina vis nauji radiniai kosminėse uolienose.
2023 metais asteroido Ryugu mėginiuose, kuriuos Japonijos zondas „Hayabusa2“ parskraidino 2020-aisiais, buvo aptiktas uracilas – viena iš keturių nukleobazių, randama RNR grandinėse.
Dabar ta pati tyrėjų komanda pranešė radusi visas penkias įprastines nukleobazes: greta uracilo aptikti adeninas, guaninas, citozinas ir timinas. Kitaip tariant, viename mažame asteroide egzistuoja visi genetinio kodo raidyno elementai. Tai, žinoma, nereiškia, kad Ryugu egzistavo gyvybė. Tačiau galima daryti išvadą, jog primityvūs anglimi turtingi asteroidai gali gaminti ir milijardus metų išsaugoti molekules, svarbias gyvybės chemijai.
Tyrėjai palygino nukleobazių gausos santykius Ryugu mėginiuose su kitų kosminio kūnų uolienomis – Bennu asteroido fragmentais, kuriuos parskraidino NASA zondas „Osiris-Rex“, ir Žemėje nukritusiais meteoritais Murchison bei Orgueil. Paaiškėjo, kad purinų (adenino ir guanino) bei pirimidinų (kitų trijų) gausos santykis priklauso nuo kūno istorijos: Ryugu turi beveik vienodai purinų ir pirimidinų, Murchison praturtintas purinais, o Bennu ir Orgueil – pirimidinais.
Taip pat pastebėta, kad purinų ir pirimidinų santykis atvirkščiai koreliuoja su amoniako koncentracija mėginiuose. Toks ryšys gali rodyti iki šiol nežinomą nukleobazių formavimosi mechanizmą ankstyvosios Saulės sistemos medžiagoje. Kartu su praėjusių metų analogišku atradimu Bennu asteroide šie rezultatai rodo, kad gyvybės komponentai buvo plačiai pasklidę visoje Saulės sistemoje ir patvirtina hipotezę, jog anglimi turtingi asteroidai galėjo tiekti prebiotinę cheminę žaliavą ankstyvąjai Žemei.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
Paieška archyve
