Iki 2025 metų – tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų. Tokį tikslą sau kelia Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai, priėmę strateginį sprendimą konsoliduoti abu universitetus, užimančius lyderiaujančias pozicijas Lietuvoje technologijos, sveikatos ir socialinių mokslų srityse. Pradėtas ir KTU bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų sinergizavimas.
Atliepdami į keliamus ilgalaikės Lietuvos strategijos prioritetus bei įvardintas pokyčių iniciatyvas, KTU ir LSMU pirmieji ryžosi sutelkti turimas kompetencijas bei intelektinį potencialą biomedicinos ir technologijos mokslų srityse siekiant sukurti pasaulinio lygio studijų ir aukštojo mokslo instituciją bei prisidėti prie modernios, veržlios, atviros pasauliui bei puoselėjančios nacionalinį tapatumą Lietuvos kūrimo.
Naujasis universitetas, atkūręs istorinį Lietuvos universiteto pavadinimą, užtikrintų patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams, tyrėjams ir gabiausiems regiono studentams bei padėtų realizuoti šalies inovacijų potencialą. Sekant pasaulines tendencijas – šalis turėtų regione lyderiaujantį „comprehensive“ (angl. bendrasis) universitetą.
Įgyvendinant susijungimą, siekiama tarpdiscipliniškumo skatinimo, akademinių kompetencijų vystymo ir darbo sąlygų gerinimo, studijų kokybės ir proceso modernizavimo, integruoto ūkio ir administracijos valdymo, infrastruktūros kokybės gerinimo.
Išsamus universitetų konsolidavimo projektas buvo pristatytas sausio 22 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijoje. Numatoma, kad pagrindinės KTU ir LSMU susijungimų veiklos užtruktų apie 3–4 metus po sprendimo jungti universitetus patvirtinimo. Pirmieji studentai į naująjį universitetą būtų priimti 2020 m. rugsėjo 1 d.
KTU ir LSMU vadovai pabrėžia, kad universitetai savo namų darbus jau padarė, tačiau, siekiant įgyvendinti aukštųjų mokyklų susijungimą, dabar būtinas aukščiausios valstybės valdžios palaikymas ir parama.
„Susijungimo keliu jau ne pirmą dešimtmetį eina visa Europa, nes siekiama konsoliduoti išteklius, kelti mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, didinti tarptautiškumą. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštojo mokslo institucijų, tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis – 4,6. Ši statistika vienareikšmiškai sako, kad aukštojo mokslo tinklo optimizavimas mūsų šalyje – būtinas, tačiau daug metų nepradedamas vykdyti procesas. Tikimės, kad atsiras politinė valia ir procesas pagaliau pajudės“, – sako KTU rektorius Petras Baršauskas.
„Kiekvienas iš besijungiančių universitetų ir šiandien yra vienas iš lyderių savo srityje, tačiau, sujungę savo mokslo ir studijų potencialą, mes pakilsime į dar aukštesnį lygį, tapdami viena stipriausių aukštųjų mokyklų Baltijos regione. Žinoma, kad šis sudėtingas ir ilgas procesas vyktų sklandžiai, būtina valstybės parama. Valstybė turi investuoti į savo ateitį, pažangą“, – teigia LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.
Abiejų universitetų vadovai pabrėžia, kad pastaraisiais metais KTU ir LSMU yra ne konkurentai, o glaudžiai bendradarbiaujantys partneriai. Abu universitetai prisidėjo prie mokslo ir verslo slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ įsteigimo; 2013 m. inicijavo bendrų mokslinių tyrimų programą sveikatos technologijos ir biotechnologijos tema, finansuojamą iš vidinių institucijų lėšų; kartu su Lietuvos energetikos institutu (LEI) 2014 m. įkūrė Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą (KTU NIVC), vienijantį slėnių „Santaka“ bei „Nemunas“ veiklas.
Šiuo metu KTU, LSMU ir VU su užsienio partneriais dirba prie itin svarbaus nacionaliniu mastu sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro „HEALTH-TECH“ steigimo projekto, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis.
Universitetai bendradarbiauja ne tik vykdami tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, bet ir vystydami bei įgyvendindami bendras studijų programas: 2015 m. rugsėjį studentai jau pradėjo studijuoti pirmojoje bendroje KTU ir LSMU studijų programoje „Sveikatos informatika“, taip pat parengta nauja „Medicininės chemijos” programa.
Paieška archyve
