Šlamštalaiškių dalies pasaulio pašto sraute mažėjimas, kelis pastaruosius mėnesius stebimas „Kaspersky Lab“ specialistų, 2015 m. viduryje beveik sustojo, galiausiai birželį apie 53 proc. visų elektroninių laiškų sudarė nepageidaujami pranešimai. Iš viso antrojo ketvirčio rodiklis sumažėjo beveik 6 procentiniais punktais, palyginti su pirmuoju ketvirčiu.
Užtat pavasarį ir vasarą buvo gausu vadinamųjų „Nigerijos“ šlamštalaiškių: tikroviškoms istorijoms kurti sukčiai pasitelkė garsiai nuskambėjusius pasaulio įvykius: žemės drebėjimą Nepale, prezidento rinkimus Nigerijoje ir netgi vasaros olimpines žaidynes, vyksiančias Rio de Žaneirė tik ateinančiais metais. Masalai buvo visiškai tradiciniai: vartotojas gaudavo laišką iš tam tikros „oficialios“ organizacijos, prašančios padėti surinkti lėšas nukentėjusiesiems, arba rasdavo turtingų „pabėgėlių“ prašymą padėti jiems išvežti pinigus iš šalies už tam tikrą mokestį. Artėjančios olimpiados atveju sukčiai sukūrė istoriją apie laimėjimą loterijoje.
Pasipylė šlamštalaiškių ir dėl eilinio „Google“ paieškos algoritmo atnaujinimo, kai mobiliuosiuose renginiuose į viršutines rastų resursų pozicijas pradėjo kilti tinklalapiai, adaptuoti būtent mobiliosioms platformoms. Dėl to ženkliai išaugo šlamštalaiškių su pasiūlymais apie panašių tinklalapių kūrimą, taip pat plėtros skaičius. Abejojančiuosius programišiai gąsdino nusmukimu į naršymo puslapių apačią ir kartu didelės potencialių klientų dalies praradimu.
Tarp kenkėjiškų priedų, platinamų antrojo ketvirčio šlamštalaiškiuose, didelę dalį sudarė virusai, realizuoti kaip padirbti HTML puslapiai ir nukreipiantys vartotojus į padirbtus tinklalapius. Be to, pavasarį programišiai aktyviai siuntė laiškus su nepopuliarių archyvavimo formatų priedais – cab ir .ace. Tikriausiai tai buvo daroma norint apgauti vartotojus, žinančius, kad iš nežinomų siuntėjų gautuose failuose su populiariais archyviniais išplėtimais zip ir rar neretai yra kenkėjiškų programų.
„Laiškai su prisegtais failais ypač pavojingi – atvertus priedą galima užkrėsti kompiuterį. Sukčiai maskuoja pranešimus kaip verslo susirašinėjimą. Be to, tokie laiškai apipavidalinami taip pat kaip tikrieji, tad gavėjas nė nesuabejoja jų tikrumu. Laiškuose gali būti tik trumpas tekstas su nurodymais, kad išsami informacija – pridedame faile. Todėl vartotojams reikia būti itin atsargiems, ypač gavus laiškų iš nežinomų siuntėjų, ir pasikliauti tik patikimu Spaudos pranešimas apsaugos sprendimu“, pažymi Tatjana Ščerbakova, „Kaspersky Lab“ vyriausioji šlamštalaiškių tyrimo analitikė.
Kalbant apie šlamštalaiškių šaltinius, antrąjį šių metų ketvirtį pirmąsias tris vietas vėl pasidalijo JAV, iš kur buvo išsiųsta beveik 15 proc. pasaulio šlamštalaiškių, Rusija, kurios dalis sudarė 8 proc., ir Kinija su 7 proc. Daugiausia kenkėjiškų šlamštalaiškių gavo Vokietijos vartotojai – beveik 20 proc. šio pavojingo šlamštalaiškių srauto nusėdo šios šalies vartotojų pašto dėžutėse.
Paieška archyve
