JAV mokyklų apygardų ieškinys prieš technologijų gigantus „Meta“, „Google“, „TikTok“ ir „Snapchat“ įžiebė vieną rimčiausių debatų apie socialinių tinklų atsakomybę per pastarąjį dešimtmetį. Viešumoje pasirodę neretušuoti teismo dokumentai meta šešėlį ant „Meta“ – bendrovės, kuri jau ilgą laiką deklaruoja dirbanti „tam, kad suartintų žmones“. Tačiau dabar teigiama, kad dar prieš penkerius metus ji turėjo vidaus tyrimą, atskleidusį aiškų priežastinį ryšį tarp „Facebook“ ir „Instagram“ naudojimo bei pablogėjusios vartotojų psichikos sveikatos. Ir ne tai yra baisiausia. Dokumentuose teigiama, kad radusi šiuos duomenis, „Meta“ ne tik nenorėjo jų viešinti, bet ir iš esmės palaidojo tyrimą. Kaltinimų tonas šiurpina net ir įpratusius prie didžiųjų technologijų skandalų.
Vidiniai tyrimai, kurie niekada neturėjo išvysti dienos šviesos
Kaltinimų centre – „Project Mercury“, „Meta“ vidinis tyrimas, atliktas maždaug prieš pusę dešimtmečio. Jo tikslas buvo įvertinti, kaip socialiniai tinklai veikia vartotojų emocinę būklę. Tyrimo rezultatai, anot dokumentų, buvo šokiruojantys: žmonės, kurie vieną savaitę nenaudojo „Facebook“ ir „Instagram“, jautė mažesnį depresijos, nerimo, vienišumo bei socialinio palyginimo lygį. Kitaip tariant, trumpa pertrauka nuo socialinės žiniasklaidos turėjo tiesioginį teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
Šie duomenys, vietoje to, kad taptų atspirties tašku pokyčiams ar bent jau platesnei diskusijai, anot kaltintojų, buvo nutraukti. „Meta“ esą viduje argumentavo, jog rezultatai gali būti „užteršti viešosios erdvės naratyvo“ apie socialinių tinklų žalą. Tačiau tyrimą vykdę darbuotojai, pasak „Reuters“, priešingai – tikino vadovybę, jog įrodymai yra patikimi ir aiškiai rodo priežastinį ryšį tarp naudojimosi platformomis ir padidėjusio socialinio palyginimo jausmo. Vienas iš darbuotojų net lygino situaciją su tabako industrijos taktika, kai ši slėpė informaciją apie cigarečių žalą sveikatai.
Kaltinimai, galintys perrašyti „Meta“ liudijimus Kongrese
Jei teismo dokumentuose pateikta informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad „Meta“ galimai klaidino JAV Kongresą. Bendrovė oficialiai teigė neturinti būdų įvertinti, kaip jos produktai veikia paauglių – ypač mergaičių – psichinę sveikatą. Paradoksaliai, dabar viešojoje erdvėje atsiradę dokumentai rodo priešingai: jei tyrimai buvo atlikti ir jų rezultatai žinomi, tuomet „Meta“ žinojo daugiau, nei sakė viešai.
Kūdikiškai neveiksmingos jaunimo apsaugos priemonės
Ieškinyje teigiama, kad „Meta“ ne tik slėpė tyrimų rezultatus, bet ir sąmoningai kūrė jaunimui skirtas saugumo priemones taip, kad jos būtų neefektyvios. Saugumo funkcijos, kurios galėjo apsaugoti jaunus vartotojus, esą buvo kuriamos taip, kad jas būtų sunku rasti, o kai kurios – sąmoningai blokuotos, nes baimintasi, kaip jos paveiks platformos augimą.
Ypač šokiruojantis kaltinimas susijęs su turinio moderavimu: dokumentuose nurodoma, kad „Meta“ nustatė itin aukštą blokavimo slenkstį. Esą vartotojas galėjo būti pagautas net 17 kartų bandęs prekiauti žmonėmis seksualiniais tikslais, kol galiausiai būtų pašalintas iš platformos. Tokia informacija – jei ji pasitvirtins – keltų klausimą, ar įmonė apskritai kontroliuoja savo platformoje vykstančias pavojingas veikas.
Vaikų saugumas prieš pajamas: ką pasirinko „Meta“?
Kai „Meta“ spaudimas dėl vaikų saugumo bėgant metams augo, anot kaltintojų, bendrovė pasirinko kitą kryptį: vietoje to, kad imtųsi griežtesnių apsaugos priemonių, esą pastebėjo, jog paauglių įsitraukimą lemia ir jiems kenksmingas turinys. Ir nusprendė jo mažinti nebus – nes mažėtų pajamos.
Dar vienas dokumentuose minimas faktas – kad 2021 m. Markas Zuckerbergas, kaip teigiama, pareiškė, jog vaikų saugumas nėra jo „pagrindinis prioritetas“. Užuot sustiprinęs komandą, atsakingą už jaunimo apsaugą, jis prioritetu paskelbė metavisatos kūrimą ir atmetė prašymus skirti daugiau lėšų vaikų saugos iniciatyvoms.
„Meta“ atsakas: „Kaltinimai ištraukti iš konteksto“
„Meta“ atstovas Andy Stone kategoriškai atmetė visus kaltinimus. Jis pareiškė, kad dokumentuose naudojami „iš konteksto ištraukti sakiniai“ ir „neteisingos interpretacijos“. Pasak jo, „Project Mercury“ buvo nutrauktas dėl metodologinių trūkumų, o paauglių saugos priemonės esą yra veiksmingos. Stone taip pat pabrėžė, jog pagal dabartinę politiką sekso prekybos paskyros yra šalinamos vos tik jas kas nors pažymi.
Kas laukia toliau?
Teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama ši byla, numatytas 2026 m. sausio 26 d. Šiaurės Kalifornijos apygardos teisme. „Meta“ jau pateikė prašymą išbraukti iš bylos vidinius dokumentus, kuriais remiasi kaltintojai. Tačiau net jei dalis dokumentų ir būtų pripažinti netinkamais, ši istorija neabejotinai išliks svarbi viešosios diskusijos dalis – ne tik dėl vaikų saugumo, bet ir dėl technologijų įmonių atsakomybės epochoje, kai jų produktai ne tik formuoja, bet ir keičia žmonių emocinį gyvenimą.
Paieška archyve
