Prezidento rūmuose šiandien vyko renginys „Prezidento vienijanti iniciatyva elektroniniams sukčiavimams valstybėje mažinti“, jo metu buvo pasirašytas memorandumas, prisidėsiantis prie piliečių apsaugos nuo elektroninių sukčiavimų.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Andrius Varnelis renginyje pristatė dabartinę situaciją šalyje bei pabrėžė, kad elektroninių sukčiavimų problema apima vis didesnį mastą, kasmet tūkstančiai Lietuvos gyventojų praranda savo pinigus, o išviliojamos sumos skaičiuojamos milijonais eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis per 2023 m. elektroniniai sukčiai išviliojo 12,3 mln. eurų, 2024 m. – 17,3 mln. eurų.
Pasak šalies vadovo, piniginių lėšų praradimai ne tik didina gyventojų pažeidžiamumą, bet ir daro neigiamą įtaką pasitikėjimui Lietuvos įmonėmis ir organizacijomis, kurių vardu sukčiai naudojasi, daro neigiamą įtaką pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, kurios turi apsaugoti, bankais, kuriuose laikomi pinigai. Elektroniniai sukčiavimai taip pat prisideda prie baimės naudotis skaitmenine erdve, į kurią perkeliama vis daugiau privačių ir viešų paslaugų, o informacijos sklaidos kanalai išnaudojami ir dezinformacinėms kampanijoms.
Prezidento vertinimu, visi šie faktoriai ne tik neigiamai įtakoja gerovės valstybės viziją, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl būtina imtis visų priemonių situacijai gerinti.
Prezidento patarėjas A. Varnelis renginyje atkreipė dėmesį, kad vien švietėjiškų pastangų saugant gyventojus nepakanka, būtini technologiniai sprendimai bei teisėsaugos, viešojo ir privataus sektoriaus susivienijimas, operatyvumas reaguojant į sukčiavimų intensyvumą, taip pat ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Valstybės vadovo patarėjas pabrėžė, kad nukentėję gyventojai negali būti paliekami likimo valiai. Todėl būtini aiškūs algoritmai, kur ir kaip pranešti apie įvykusį sukčiavimą, o reakcija į gyventojų pranešimus turi būti operatyvi, dedant visas pastangas ne tik pinigams sugrąžinti, bet ir užkardyti naujus sukčiavimo atvejus. Lygiai taip pat turi būti užtikrinta visokeriopa pagalba ir teisėsaugai. Prie to prisidės mobiliojo ryšio operatorių ir bankų įsitraukimas, užtikrinsiantis savalaikį bendradarbiavimą, bei Nacionalinio kibernetinio saugumo centro teikiama technologinė pagalba.
Pasak Prezidento, kadangi elektroniniai sukčiavimai vykdomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, reikia ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių institucijų įtraukimo, tokių kaip Europolas, Eurojust, Europos Komisija. Šalies vadovas žada šį klausimą kelti ir ES instituciniu lygmeniu.
Šiandien Prezidento iniciatyva pasirašytu memorandumu žengiamas reikšmingas žingsnis elektroninių sukčiavimų užkardymui: viešasis ir privatus sektorius suvienija savo technologinius ir ekspertinius pajėgumus siekiant operatyviai, realiu laiku reaguoti į vykdomus sukčiavimus ir imtis atitinkamų veiksmų, blokuoti internetines nuorodas, sukčių žinutes ar skambučius, grąžinti pervestus pinigus.
Memorandumą pasirašė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Policijos departamento generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos vadovė Jūratė Šovienė, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro l. e. p. direktorius Antanas Aleknavičius.
Renginyje taip pat dalyvavo atstovai iš finansų, telekomunikacijų ir teisėsaugos sektorių bei kibernetinio saugumo profesionalai.
Paieška archyve
