„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad populiariausios nuotolinės bankų paslaugos yra sąskaitų apmokėjimas, pinigų pervedimai ir prisijungimas prie el. valdžios vartų. Pusė respondentų nuotolinėmis banko paslaugomis naudojasi kelis kartus per savaitę.
Sausio pabaigoje atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad trečdalis respondentų internetu užsisako ar, prireikus, blokuoja bankinę kortelę, penktadalis – investuoja, o vienas iš dešimties apklaustųjų atsidaro naują sąskaitą.
Populiarėja ir nuotolinio kreditavimo paslaugos
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, jog be apklausoje išvardintų nuotolinių paslaugų populiarėja ir nuotolinis kreditavimas.
„Tiek verslo, tiek privatūs klientai dėl paskolų į banką vis dažniau kreipiasi nuotoliniu būdu. Neretai visas kredito suteikimo procesas – nuo pat pirmojo kontakto su banku ir paraiškos pateikimo iki lėšų išmokėjimo – yra atliekamas internetu. Jei anksčiau žmonės būtinai norėdavo su konsultantu susitikti gyvai, dabar tai jau nebėra privaloma sąlyga“, – konstatuoja J. Ivaška.
Banko atstovas priduria, kad viena svarbiausių paslaugų, reikalingų verslui, yra mokėjimų importavimas iš buhalterinės apskaitos programos bei sąskaitos išrašo eksportas į buhalterinės apskaitos programą. Pasak J. Ivaškos, bankas taip pat stebi ir populiarėjančius atsiskaitymus elektroninėse parduotuvėse bei indėlių sutarčių sudarymą.
Nuotolinėmis banko paslaugomis naudojasi 9 iš 10 apklaustųjų
Apklausa atskleidė, kad lygiai pusė respondentų nuotolinėmis banko paslaugomis naudojasi kelis kartus per savaitę, beveik penktadalis – kelis kartus per mėnesį, 13 proc. – kartą per savaitę ir 5 proc. – kartą per mėnesį. Nuotolinėmis banko paslaugomis visiškai nesinaudoja vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų, 2 proc. į klausimą neatsakė, o likęs 1 proc. pareiškė, jog šia paslauga naudojasi vienąkart per kelis mėnesius ar pora kartų per metus.
Naudojimasis ar nesinaudojimas nuotolinėmis banko paslaugomis nepriklauso nuo lyties ar šeiminės padėties. Tačiau jei jaunesnių respondentų (nuo 18 iki 55-erių metų) grupėse visiškai nesinaudojančiųjų nuotolinėmis banko paslaugomis dalis svyruoja vos nuo 2,2 proc. iki 10,2 proc., tai tarp vyriausiųjų (56-erių ir vyresnių) tokių jau yra beveik penktadalis: 19,3 proc.
Taip pat pastebimos tendencijos, kad nuotolinėmis bankų paslaugomis (internetine bankininkyste, mobiliąja programėle) kelis kartus per savaitę dažniau naudojasi moterys, didžiausias pajamas gaunantys asmenys bei didmiesčių gyventojai.
Nepaisant augančio naudojimosi nuotolinėmis paslaugomis, nemažai žmonių į banko skyrius vis dar užsuka be išankstinės registracijos. Pasak J. Ivaškos, šiais atvejais klientai dažniausiai tvarko indėlių, piniginių perlaidų, valiutos keitimo, grynųjų įnešimo bei išėmimo, vartojimo paskolų ir sąskaitos atidarymo reikalus.
Svarbu išlikti budriems ir neužmiršti saugumo
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius pabrėžia, jog, naudojantis nuotolinėmis banko paslaugomis, svarbu laikytis saugaus elgesio internete taisyklių.
„Būtina išlikti budriems, nespausti ant įtartinų nuorodų ir visuomet prisiminti, kad banko atstovai niekuomet aktyviai neskambina savo klientams ir neprašo atlikti jokių veiksmų internetinėje bankininkystėje ar atskleisti asmeninių duomenų“, – primena J. Ivaška.
Populiarėjant apsipirkimui internetu, didėja ir pavojus pakliūti ant sukčių kabliuko. Nors bankas stengiasi nuolat tobulinti teikiamų paslaugų kokybę ir ieško naujų sprendimų, kad sukčiavimo galimybė būtų apribota iki minimumo, pagrindiniu veiksniu vis vien išlieka pačių žmonių atidumas, kibernetinis išprusimas ir kritinis mąstymas.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie naudojimosi nuotolinėmis banko paslaugomis dažnumą ir populiariausias nuotolines paslaugas buvo atliekama sausio 18-29 dienomis, joje dalyvavo 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Paieška archyve
