Antradienį Aplinkos ministerija valstybinių institucijų, savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, nevyriausybinių organizacijų, gamintojų ir importuotojų atstovams pristatė Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 m. plano bei Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairių praėjusių metų priemonių įgyvendinimo ataskaitas.
Renginio dalyviai taip pat diskutavo apie atliekų rūšiavimo ir gyventojų informavimo, daiktų remonto kompensavimo aktualijas, dalijosi žiedinės ekonomikos plėtros koordinavimo idėjomis.
Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. plane numatytos priemonės, skirtos skatinti daiktų taisymą, paruošimą pakartotiniam naudojimui, pakartotinį naudojimą bei dalijimosi ekonomiką. Ateinančius trejus metus išskirtinis dėmesys bus skiriamas atliekų susidarymo prevencijai pasitelkus veiklas, motyvuojančias gyventojus pakartotinai naudoti daiktus, o sugedusius ar suplyšusius prikelti naujam gyvenimui.
„Įgyvendinant direktyvų nuostatas dėl teisės į remontą užtikrinimo planuojama patvirtinti remonto kompensacijos mechanizmus. Vienas iš jų būtų remonto kompensacijos remontuojantiems sugedusius daiktus, skatinant vartotojus kuo ilgiau juos naudoti, o ne pirkti naujus, ypač trumpai tarnaujančius“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė
Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Gintarė Petrauskaitė ir Rūta Kukulskytė pristatė projektą „Tvarus vartojimas: kaip paskatinti vartotojus taisyti sugedusius daiktus?“ ir supažindino su gerosiomis kitų šalių praktikomis. Taip pat pateikė pasiūlymus, kokių sprendimų būtų galima imtis Lietuvoje, kad mūsų naudojami daiktai kuo vėliau taptų atliekomis.
Anot projekto autorių, 77 proc. Europos Sąjungos gyventojų linkę taisyti sugedusius įrenginius, o ne keisti juos naujais, tačiau susiduria su problema, kad nemaža jų dalis yra sunkiai pataisomi, be to, taisymas brangiai kainuoja. Šiuo metu ES yra rengiamas Ekologinio gaminių projektavimo reglamentas, kuris, tikėtina, paskatins gamintojus gaminti patvaresnius ir lengviau sutaisomus daiktus.
Atsižvelgus į gerąsias kitų šalių, pvz. Prancūzijos, praktikas, viena iš galimybių būtų praplėsti gamintojų atsakomybę ne tik už atliekų tvarkymą, bet ir jų prevenciją. Tvaresnio dizaino daiktų gamintojams rekomenduojama taikyti mažesnius mokesčius nei taršesnių prietaisų. Taip verslininkai būtų suinteresuoti ieškoti ekologiškesnių sprendimų.
Pasibaigus prekės garantiniam laikotarpiui, didžiausia kliūtis, atbaidanti vartotojus nuo galimybės taisyti, yra taisymo paslaugų kaina, todėl vienas konkrečių būdų kaip taisymą vartotojams padaryti ekonomiškai prieinamesnį, yra taisymo skatinimas kompensuojant dalį taisymo kainos.
Kai kurios šalys taiko mažesnius PVM tarifus taisymo veiklai ir naudotoms prekėms, taip pat mokesčių lengvatas darbo jėgai, taisytojams. Šiuo metu 9 ES šalys taiko lengvatinį PVM mokesčio tarifą taisymo paslaugoms.
Pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje valstybė vartotojams kompensuoja iš biudžeto dalį sugedusių prietaisų taisymo kainos. Prancūzijoje gamintojai dalinai kompensuoja ne tik elektronikos gaminių, bet ir tekstilės, avalynės taisymo išlaidų. Nuo šių metų pabaigos prie jų prisidės dar 11 produktų kategorijų: baldai, laisvalaikio, sporto, sodo įranga, dviračiai.
Lietuvai projekto rengėjos rekomenduoja finansuoti kompensacijas vartotojams už daiktų taisymą gamintojų importuotojų lėšomis. Svarbu numatyti pakankamą kompensacijos sumą, kuri motyvuotų gyventojus remontuoti daiktus, o ne juos išmesti. Taip pat būtų tikslinga parengti taisymo žemėlapį, kuriame būtų galima rasti informaciją apie šias paslaugas teikiančias įmones.
Dar viena priemonė – inovacijų taisymo sektoriuje skatinimas, kas leistų išvengti nepatogumų, susijusių su daikto pristatymu taisytojui, pakaitinio daikto gavimu. Tam reikėtų remti taisytojus, diegiančius inovatyvius sprendimus savo veikloje, gerinant taisymo paslaugos kokybę.
Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė informavo, kad šiuo metu vyksta diskusijos su Finansų, Teisingumo, kitomis ministerijomis ieškant sprendimų sukurti finansavimo mechanizmą, susijusį su kompensacijomis už daiktų taisymą. Direktyvoje gamintojams nėra numatyta pareiga būti atskingiems už atliekų prevenciją. Planuojama konsultuotis ir su kolegomis iš Prancūzijos, kaip jie įgyvendino šią schemą ir bandyti eiti šiuo keliu toliau. Juo labiau, kad Europos Komisija skatina šalis keistis gerąja praktika.
„Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatyta plėsti gamintojų atsakomybę ir žaislams, statybos gaminiams, taigi, atliekų prevencijos klausimas yra aktyvuotas“, – pabrėžė V. Slavinskienė.
VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius akcentavo, kad nauda būtų dviguba: ne tik gyventojai sutaupytų, kai suremontavus sugedusį daiktą nebereikėtų pirkti naujo, bet ir būtų kuriamos naujos darbo vietos Lietuvoje, nes atsirastų didesnis taisymo paslaugų poreikis. Pasak jo, svarbu kartu naudoti ekomoduliacijos modelį, kad tie importuotojai, kurie veža prasčiausios kokybės, netaisomus, greit gendančius daiktus mokėtų didesnį mokestį. Tai padėtų mažinti vartojimą ir švaistymą, o kartu skatintų vietos ekonomiką.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius priminė, kad dalijimosi daiktais stotelės, kurių tinklas Lietuvoje yra gana gerai išplėtotas, taip pat prisideda prie atliekų prevencijos, skatina naudoti daiktus pakartotinai.
Renginio metu pristatytas ir „GreenTech Hub“ – vienas langelis verslui, kuriančiam ir diegiančiam žaliąsias ir žiedines technologijas, sukurtas VšĮ „Inovacijų agentūros“. Taip pat buvo aptarta stebėsenos institucijos, atsakingos už žiedinės ekonomikos priemonių įgyvendinimo koordinavimą, steigimo iniciatyva su perspektyva skaitmenizuoti žiedinės ekonomikos įgyvendinimo stebėseną. Dabar šioje srityje dirba nemažai institucijų, todėl Aplinkos ministerija planuoja jas visas suburti diskusijai ir atlikti vertinimą, kaip skatinti jų bendradarbiavimą.
Paieška archyve
