Pentagonas teigia, kad Rusija praėjusią savaitę galbūt iškėlė kosminį ginklą ir nukreipė jį į tą pačią orbitą, kuria skrieja JAV palydovas. Vašingtonas sako stebėsiantis situaciją ir, prireikus, gins savo interesus. Mykolo Romerio universiteto lektorius dr. Tomas Marozas teigia, kad taip Rusija demonstruoja savo kosminę galią.
T. Marozas nurodo, kad taip Rusija elgiasi ne pirmą kartą – ji tai darė ir 2017, 2019, 2021 metais. „Čia, sakyčiau, eilinis Rusijos kosminės galios demonstravimas“, – LRT TELEVZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako jis.
Anot lektoriaus, tai, kad informaciją pranešė Pentagonas, leidžia manyti, jog palydovas yra karinės paskirties.
„Kosminėje erdvėje yra stebimi visi judantys objektai, didesni negu 10 cm2 dydžio. Kiekvienas jų turi savo numerį. Kosminė erdvė, kad ir kaip ji mums atrodo išplaukusi ir svetima iš Žemės, yra nuodugniai stebima įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Faktas, kad ta informacija atkeliavo iš Pentagono, iš karinių JAV struktūrų, liudija, kad tai nėra šiaip eilinis palydovas, o tikriausiai jo paskirtis ir yra karinė“, – tvirtina pašnekovas.
Jis aiškina, kad priešpalydoviniai ginklai gali būti skirtingų tipų.
„Priešpalydoviniai ginklai yra ne tik, sakykim, raketos ir kinetiniai ginklai, kurie fiziškai taikosi į palydovus, bet yra ir signalų blokavimo įrenginiai, lazeriniai ginklai, tam tikri elektromagnetinių bangų skleidimo ginklai“, – vardija jis.
Pastaruoju metu Rusija rengia vadinamąsias priartėjimo prie palydovų operacijas. Tokias operacijas atliekančius palydovus jis vadina matrioškomis.
„Kuomet yra apsimetama, kad, pavyzdžiui, yra paleidžiamas civilinės paskirties palydovas ir tuomet staiga tas palydovas skyla į dar du palydovus, kurie pradžioje yra traktuojami kaip atskilimai nuo paleidimo, kaip kosmoso šiukšlės. [Po to] staiga tos šiukšlės pradeda keisti orbitas, priartėja prie kitų palydovų, kelia jiems grėsmę“, – šias operacijas apibūdina T. Marozas. Lektoriaus teigimu, tikėtina, kad ir dabar paleistas palydovas yra susijęs su šio tipo technologija.
JAV neseniai buvo perspėjusi apie Rusijos ketinimus dėl branduolinio ginklo kosmose. Tačiau T. Marozas abejoja, kad dabar pakeltas ginklas yra branduolinis.
„Kol kas mes neturime jokių duomenų, kad būtent šiandien į orbitą paleistas ginklas yra branduolinis ar ne, tačiau būčiau labai skeptiškas dėl branduolinio ginklo įvedimo į orbitą dėl to, kad tai visų pirma draudžiama tarptautinėmis sutartimis, tai yra, sakyčiau, paprotinis principas. Apskritai valstybių veiksmų kosminėje erdvėje reguliavimo esminis, pamatinis principas – kad nė viena valstybė jokiais būdais neįves į orbitą branduolinio ginklo“, – nurodo jis.
Anot T. Marozo, palydoviniai naudojami ne tik kariniais, bet ir civiliniais tikslais. Tad jei būtų puolami GPS palydovai, didelė tikimybė, kad finansų ir energetikos sektoriai, maisto tiekimo grandinės bei civilinis gyvenimas galėtų patirtų esminių neigiamų pokyčių.
Likus kelioms valandoms iki plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusija surengė kibernetinę ataką, per kurią nutrauktas palydovinis ryšys Ukrainoje, tūkstančiai ukrainiečių karių buvo atjungti nuo interneto ir negalėjo koordinuoti veiksmų.
Su kosminiu ginklu Žemės orbitoje, Maskva galėtų efektyviau pulti kitoms valstybėms ar įmonėms itin svarbius palydovus.
JAV ir Rusija pasirašiusios sutartį, draudžiančią naudoti branduolinius kosminius ginklus.
Paieška archyve
