Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė Paryžiuje vykstančioje Europos kosmoso agentūros (EKA) Ministrų taryboje pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi plėsti dalyvavimą kosmoso programose, kurios labiausiai atitinka mūsų mokslo ir verslo potencialą ir teikia didžiausią naudą.
„Su kosmoso technologijomis susijusios beveik visos sritys: klimato kaita, telekomunikacijos, saugumas ir kitos. Šis sektorius turi milžinišką potencialą ir traukia tiek mokslo bendruomenę, didžiuosius investuotojus, tiek ir mažuosius startuolius. Narystė EKA Lietuvai suteikia galimybes vystyti pažangias technologijas, kurios yra naudingos Europos kosmoso rinkai, padeda didinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą“, – sakė E. Markevičiūtė.
Kalbėdama taryboje viceministrė išsakė poziciją dėl EKA veiklos svarbos karo Ukrainoje metu bei paragino toliau siekti visiško suverenumo nuo bendradarbiavimo su agresoriaus atstovais.
„Europos įmonių augimas yra svarbus viso regiono nacionalinio saugumo prasme, tačiau, ieškant suverenumo nuo vienų šalių, reikia paklausti savęs, ar pasiektas visiškas suverenumas nuo šalių, kurios gyvena nesivadovaudamos pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir kitų valstybių teritoriniam vientisumui principais“, – klausė viceministrė.
Pasak jos, skaitmeninėje srityje esame daug pažengę ir Viešųjų pirkimų įstatymais iš konkursų eliminuojame nepatikimų šalių tiekėjus, nors kosmoso srityje Europa ilgai palaikė glaudžius ryšius su Rusija. E. Markevičiūtė pabrėžė, kad susitikimo metu išreiškė teigiamą požiūrį dėl tam tikrų EKA žingsnių nutraukiant ar mažinant priklausomybę nuo Rusijos, tačiau turi būti siekiama visiško suverenumo.
Lietuva šiais metais patvirtino Kosmoso sektoriaus plėtros koncepciją, kartu su Inovacijų agentūra įkūrė „LT SpaceHub“, kuris telks kosmoso bendruomenę, užsiims preinkubavimo ir akceleravimo veiklomis, didins Lietuvos kosmoso pramonės žinomumą.
EKA Ministrų taryboje Lietuva pabrėžė norą narystės mokestį skirti toms programoms, kurios geriausiai atspindi Lietuvos mokslo ir verslo potencialą bei kuria didžiausią pridėtinę vertę. Lietuva jungiasi arba tęsia dalyvavimą keliose EKA programose.
„FutureEO“ – tai Žemės stebėjimo mokslinių tyrimų ir plėtros programa, sprendžianti ateities aplinkosaugos uždavinius. Kiekvienas čia investuotas euras atneša vidutiniškai 3,8 euro naudos.
„ARTES 4.0“ programa yra orientuota į telekomunikacijas. Ji labai svarbi Lietuvos lazerių sektoriui. Viešosios investicijos šiuo metu atneša 3,4 euro už kiekvieną valstybių narių investuotą eurą. Prognozuojama, kad iki 2025 m. kiekvienas viešųjų investicijų euras atneš beveik 10 eurų.
GSTP programa yra viena EKA priemonių, padedančių užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, kurti darbo vietas ir išlaikyti Europą technologinių inovacijų priešakyje.
„Scale Up“ programa skatina Lietuvoje steigiamo Europos kosmoso agentūros verslo inkubavimo centro veiklą, kuris, planuojama, padės Lietuvoje sukurti bent po 5 naujas kosmoso srities įmones kasmet. Lietuva taip pat dalyvauja RPA (angl. „Requesting Party Activities“) programoje, kuri siekia stiprinti Lietuvos kosmoso bendruomenės pajėgumus prieš įsiliejant į tarptautinės vertės grandines.
Lietuvoje yra daugiau kaip 30 kosmoso tiekimo grandinių veikloje dalyvaujančių įmonių. Tikimasi, kad per 5 metus kosmoso įmonių skaičius Lietuvoje padidės daugiau kaip 2,5 karto, o šalies kosmoso sektorius iki 2027 metų išaugs dešimteriopai – iki 1 proc. BVP.
Paieška archyve
