Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė daugelio gyvenimus ir įprastą gyvenimo ritmą visame pasaulyje. Jau beveik du mėnesius besitęsianti karinė invazija keičia ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) rutiną. Nors šis gynybinio pobūdžio aljansas tiesiogiai ir nesikiša, tačiau pasiruošimas įvairiems scenarijams – vyksta.
Kibernetinio saugumo ekspertai, atstovaujantys 30 NATO narių, šią savaitę kovoja skaitmeniniame kare, siekdami apginti išgalvotą salą, kuri pavadinta Berilija. Nors ši šalis yra netikra, dalyvaujantys ekspertai tikisi, kad inscenizuoto išpuolio pamokos geriau paruoš juos Rusijos puolimo galimybei, karui nusiaubus Ukrainą.
Tokios NATO narių pratybos yra vadinamos „Locked Shields“ pratybomis, o pati organizacija skelbia, kad tai yra didžiausios pasaulyje tarptautinės kibernetinės pratybos. Skelbiama, kad nors pratybos virtualioje erdvėje perkeltos į Beriliją, išties jos vyksta Estijoje, kuri 2007 metais atsidūrė milžiniškos kibernetinės atakos smaigalyje. Kibernetinio saugumo ekspertai nori rasti galimas spragas jų gynyboje bei jas užlopyti, o tai ypač aktualu, nes baiminamasi kibernetinės atakos prieš Ukrainą ir kaimynines NATO šalis.
Tikimasi, kad karo žaidimuose NATO valstybėms atstovaujantys dalyviai susidurs su daugybe „priešiškų įvykių“, nukreiptų tiek į karines, tiek į civilines IT sistemas. Organizatoriai planuoja pasitraukti iš „dabartinės geopolitinės padėties“ ir sukurti realistiškus scenarijus, į kuriuos kibernetinės gynybos institucijos turėtų greitai reaguoti.
Nors kibernetinio karo žaidimai gynybos pramonėje nėra ypač naujiena, pastaraisiais metais ši praktika išpopuliarėjo tarp privačių firmų. Šis testas pritrauks dalyvius iš kelių sektorių – karinio, civilinio ir komercinio – dirbti kartu kovojant su grėsmėmis.
Paieška archyve
