Pernai finansinių sukčių padaryta žala SEB banko klientams buvo beveik dvigubai didesnė negu 2020 metais – sukčiai iš gyventojų ir įmonių išviliojo 4 mln. eurų, o sukčiavimo atvejų fiksuota beveik triskart daugiau. Labiausiai 2021 didėjo SMS ir telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius ir gyventojų dėl jų patirti nuostoliai, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Pastaruoju metu sukčiai ypač dažnai bando išvilioti pinigus siųsdami netikras žinutes banko vardu ir jose pateikdami nuorodą į suklastotą interneto banko svetainę. Tokių žinučių turinys būna pats įvairiausias – nuo užblokuotos programėlės „Smart-ID“ ar interneto banko paskyros, sustabdyto mokėjimo iki informacijos apie prisijungimą prie kliento interneto banko iš neįprastos vietos.
Visos jos turi vieną ypatumą – gyventojams sukeliamas nesaugumo jausmas ir raginama tuoj pat imtis veiksmų, spustelėti pateiktą nuorodą. Svarbu atminti, kad pats bankas aktyvių nuorodų į interneto banką žinutėmis nesiunčia, ir jokiu būdu nespustelėti pateikiamų nuorodų ir neįvesti ten savo duomenų – prisijungimo prie interneto banko, programėlės „Smart-ID“ kodų, mokėjimo kortelių duomenų“, – primena Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Anot jos, ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai, siųsdami apgaulingas SMS žinutes, gali nurodyti bet kokį siuntėjo vardą, ir taip jų žinutės telefone atsiranda bendrame tikro susirašinėjimo su banku lange.
„Šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybės institucijos, ir banko pavadinimas. Telefonuose žinutės grupuojamos pagal siuntėjo vardą, todėl jos gali būti įtrauktos į ankstesnį susirašinėjimą su banku ir sukelti pasitikėjimą“, – pažymi ji.
Pernai SMS sukčių sukelti nuostoliai gyventojams siekė daugiau negu 216 tūkst. eurų. Dėl sukčių aktyvumo beveik keturis kartus – iki 550 tūkst. eurų – išaugo gyventojų patirti nuostoliai dėl telefoninio sukčiavimo atvejų, kai bandoma išvilioti pinigus telefonu prisidengiant banko ar kitos finansų įstaigos vardu.
„Svarbiausias sukčių tikslas skambinant – nurodant išgalvotas grėsmes priversti gyventojus skubiai padiktuoti savo asmens kodą ir prisijungimo prie interneto banko duomenis. Todėl visada, kai sulaukiate netikėto skambučio su tokiu prašymu iš banko ar kitos įstaigos, institucijos darbuotojais prisistatančių asmenų, tokį pokalbį reikėtų nedelsiant nutraukti, o po to patiems susisiekti su banku oficialiai nurodytais kontaktais ir pasitikslinti informaciją“, – pataria E. Dovbyšienė.
Pernai sukčiai taip pat skubėjo pasinaudoti tuo, kad vis daugiau gyventojų reikiamas prekes ir paslaugas įsigyja internetu – žymiai padaugėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojams sukčiai atsiunčia suklastotą skelbimų svetainės nuorodą, kurią spustelėjus perkant prekes prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis. Taip gyventojai praranda joje esančias lėšas.
Beveik dvigubai pernai didėjo ir įmonių patirti nuostoliai, ir atvejų skaičius, kai sukčiai įsiterpia į įmonės susirašinėjimą elektroniniu paštu ir paprašo pervesti lėšas į kitą, o ne į įprastą sąskaitą. Taip įmonės patyrė daugiau kaip 1 mln. nuostolių.
Dar beveik 1,4 mln. eurų sukčiai iš gyventojų išviliojo vadinamojo romantinio ir investicinio sukčiavimo atvejais. Dėl tokio sukčiavimo gyventojų patirti nuostoliai, palyginti su pernai, išaugo 200 tūkst. eurų.
Paieška archyve
