Patikliai „Smart-ID“ programėlę „atnaujinusi“ šiaulietė neteko 1000 eurų, pranešė Šiaulių apskrities policija.
Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės buvo paprašyta suvesti PIN 1 ir PIN 2 kodus. Kai mergina ir tai padarė, sulaukė žinutės, jog iš jos sąskaitos buvo nuskaičiuota ir į sąskaitą užsienio banke pervesta 1000 eurų. Kadangi mergina nei jokių pirkimų, nei pinigų pervedimų tuo metu nevykdė, todėl iš karto kilo įtarimas, jog elektroninės bankininkystės duomenis išviliojo ir pinigus pasisavino sukčiai.
Asociatyvi „Piaxbay“ nuotr.
Pastaruoju metu daugėja tokių sukčiavimo atvejų, kai elektronine bankininkyste besinaudojantiems gyventojams pasiūloma „atnaujinti” „Smart ID“ profilį, jie nukreipiami ne į tikrą, o suklastotą banko tinklalapį, kuris atrodo kaip tikras banko tinklapis, ir reikalaujama suvesti asmens kodą, identifikacijos banke numerį, taip pat abu PIN kodus. Tai vadinamasis fišingas – sukčiavimo forma, skirta konfidencialiems duomenims išvilioti, naudojant internetinius adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai.
Toks apgaulės būdas Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje – pirmas. Gretimoje, Telšių apskrityje, šį mėnesį tokiu pat būdu buvo apgauta irgi viena mergina. Rugsėjo 8 d. iš 26 metų telšiškės banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliavo 3900 eurų. Nors mergina po 5minučių paskambino į banką su prašymu blokuoti pavedimą, tačiau šaukštai buvo jau po pietų.
Policijos tyrėjai dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo pradėjo ikiteisminius tyrimus, o gyventojus ragina būti atidžius ir neužkibti ant analogiškos sukčių meškerės.
Pats paprasčiausias būdas to išvengti - gavus žinutę su nurodymu atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą, nieko nedaryti, o skambinti į savo banką. Nespauskite ant elektroniniame laiške ar SMS žinutėje įterptų nuorodų, niekada neatsakinėkite į tekstinę žinutę, reikalaujančią nurodyti PIN kodus, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus asmeninius duomenis.
„Smart-ID“ programėlę sukūrusios bendrovės „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad visada yra svarbu pačiam vartotojui jungtis prie norimų puslapių, o ne spausti nuorodas, kurios gautos el. paštu ar trumposiomis žinutėmis. Būtina įsitikinti, kad interneto naršyklėje svetainės adresas yra toks, į kurį norėjote nueiti, prie jos adreso turėtumėte matyti https, bet ne http. Kai tvirtinate veiksmą internete, svarbu prisiminti, kad PIN1 kodas naudojamas prisijungti prie paskyros, o PIN2 – patvirtinti tik jūsų pačių inicijuotam veiksmui - banko operacijai patvirtinti ar pasirašyti dokumentą. Jeigu jūs pats jokios operacijos neinicijavote, tad pagalvokite, kokiu tikslu jūsų prašoma PIN2. Atsakymas vienas – jūsų pinigams pavogti.
Paieška archyve
