Artėjant oficialiam baikerių sezono startui gegužę, specialistai perspėja, kad kasmet daugėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia motociklų bei motorolerių vairuotojai. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2017 metai pasižymėjo būtent motorolerių eismo įvykių skaičiaus augimu. Be to, kad Lietuvoje auga šių transporto priemonių skaičius, taip pat populiarėja ir naujos jų formos, tarp jų – elektriniai paspirtukai.
Vien pernai eismo įvykių, į kuriuos pakliuvo motorolerių vairuotojai, skaičius išaugo beveik trečdaliu, o per dvejus metus augimas siekė net 50 proc.
„Regitros“ duomenimis, naujai registruojamų motorolerių skaičius šalyje nuosekliai auga po 15–17 proc. kasmet, o štai šių transporto eismo įvykių skaičiaus augimas kone dvigubai didesnis. Tad panašu, kad jei motociklininkams ir automobilių vairuotojams pamažu jau pavyksta rasti bendrą kalbą kelyje, tai motorolerių vairuotojams dar reikia rasti savo nišą, o kai kuriais atvejais – patobulinti vairavimo įgūdžius. Kita vertus, ne visi žino, kad motorolerių kategorijai priskiriami ir šiuo metu sparčiai populiarėjantys galingesni elektriniai paspirtukai, kurie taip pat dalyvauja eisme“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, motoroleriai bei elektriniai paspirtukai paprastai nėra laikomi itin rizikingomis transporto priemonėmis dėl to, kad nėra labai galingi, neišvysto didelio greičio (iki 45 km/h), jais nevykstama ir į tolimas keliones. Tačiau realybė tokia, kad šios transporto priemonės dėl savo manevringumo ir ekonomiškumo bei mobilumo sparčiai populiarėja ne tik tarp jaunų miesto gyventojų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių.
„Motoroleriai dažnai laikomi vos ne pramogine ir nerizikinga transporto priemone, nes juos galima vairuoti nuo 15 metų, taip pat nereikia laikyti vairavimo praktikos egzamino. Tačiau iš tiesų juos vertina ne tik didmiesčių jaunimas, bet ir mažesnių miestelių gyventojai, vis dažniau renkasi vyresnio amžiaus žmonės. Be to, tarkime, elektrinio paspirtuko atveju nereikia sukti galvos dėl saugumo, nes šių transporto priemonių nereikia palikti lauke, galima pasiimti su savimi į biurą“, – vardija A. Žiukelis.
Vidutinė žala motorolerių eismo įvykių atveju kone dvigubai mažesnė nei motociklininkų ir vidutiniškai siekia 500 eurų.
Specialisto teigimu, itin pažeidžiama vairuotojų kategorija – galingų elektrinių paspirtukų vairuotojai. Jiems galioja tie patys reikalavimai kaip ir įprastų motorolerių vairuotojams, tačiau dėl pačios transporto priemonės specifikos jie kur kas labiau rizikuoja kelyje.
„Galingą elektrinį paspirtuką įregistravus „Regitroje“ ir turint vairuotojo pažymėjimą, juo galima važiuoti gatve, kaip ir bet kuriuo kitu motoroleriu. Tačiau įsivaizduokite tokią transporto priemonę vairuojamą 15-mečio itin intensyvaus eismo gatvėje – tai tikrai gali būti rizikinga. Todėl raginčiau tėvus prieš išleidžiant vaikus vienus į gatvę įsitikinti, kad jie tikrai moka apdairiai elgtis, manevruoti, stabdyti ir nepasimes netikėtoje situacijoje. Taip pat būtina nepamiršti šalmo bei apsaugų ir jaunuosius vairuotojus perspėti, kad daug problemų kyla, kai bandoma būti gudresniam už kitus manevruojant transporto kamščiuose“, – sako BTA specialistas.
Anot A. Žiukelio, absoliuti dauguma situacijų, į kurias patenka motorolerių vairuotojai, yra gana tipinės – nespėjama sustabdyti, neišlaikomas saugus atstumas ar pusiausvyra, neįvertinama, kaip greitai bus spėta pagreitėti išvažiuojant iš šalutinio kelio, neatsakingai manevruojama keičiant važiavimo juostas.
„Patirtis, apdairumas, kantrybė ir geranoriškumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu iš esmės yra pagrindinis atsakymas į klausimą, kaip išlikti saugiam kelyje. Ir tai galioja visiems: dviratininkams, pėstiesiems, motorolerių, motociklų, didelių ir mažų automobilių vairuotojams. Visų transporto priemonių vairuotojai bei pėstieji kelyje tikrai gali rasti bendrą kalbą, tačiau visada svarbu neskubėti ir tinkamai įvertinti susidariusią situaciją“, – įsitikinęs A. Žiukelis.
