Dar 2013 metais Rusija buvo užėmusi apie pusę pasaulinės komercinės palydovų kėlimo rinkos, turėjo galingą raketų flotilę, tarp kurių garbingą vietą užėmė raketos-nešėjos „Proton“. Tačiau dėl tų pačių „Proton“ techninių problemų ir stiprėjančio konkurencinio spaudimo iš „SpaceX“ ir kitų pusių Rusijos kosmoso pramonės patrauklumas smarkiai sumenko, rašo „Ars Technica“.
Šiemet „Roskosmos“ gali užimti gal tik 10 proc. pasaulinės komercinių palydovų kėlimo rinkos, kai tuo tarpu „SpaceX“ ketina susigrobti 50 procentų. Praeityje Rusijos kosmoso funkcionieriai dar kalbėjo apie konkurenciją su „SpaceX“ tiekiant nebrangias ir patikimas palydovų kėlimo į artimąją ir geostacionariąją Žemės orbitą paslaugas. Pavyzdžiui, Rusijos raketų konstravimo korporacija „Energija“ skubos tvarka vystė naują vidutinės klasės raketą-nešėją „Sojuz-5“, kuri turėjo mesti iššūkį „SpaceX“ raketoms. Bet antradienį Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už kosmoso pramonę, nustebino iškeldamas rankas ir pakomentuodamas apie Rusijos konkurencijos su „SpaceX“ padėtį.
„Bendroje kosmoso paslaugų rinkoje raketos-nešėjos tesudaro 4 procentus. Ta 4 procentų dalis nėra verta, kad stumdytumės alkūnėmis su Elonu Musku ar Kinija. Geriausi pinigai uždirbami naudingo krovinio gamyboje“, – sakė D. Rogozinas.
Anot nepriklausomų analitikų, pasaulinė krovinių kėlimo į kosmosą rinka kasmet yra verta apie 5,5 mlrd. JAV dolerių. Vadinasi, pusės šios rinkos praradimas Rusijai turėjo kainuoti apie 2 mlrd. dolerių, o tai tikrai nėra nereikšminga ne karinės paskirties kosminės pramonės biudžeto dalis.
D. Rogozinas nemelavo teigdamas, kad palydovų konstravimo rinka yra gerokai didesnės apimties – jos metinė vertė yra apie 14 mlrd. JAV dolerių. Tačiau ir joje konkurencijos netrūksta, o Rusija šioje pramonėje niekada neužėmė dominuojančios pozicijos, kaip kad kadaise buvo palydovų kėlimo rinkoje. Nors istoriškai būtent Sovietų sąjungoje buvo sukonstruotas pirmas pasaulyje dirbtinis palydovas „Sputnik“, Sovietų sąjunga pirmoji į kosmosą iškėlė žmogų – Jurijų Gagariną. Bet pastarasis D. Rogozino pasisakymas išskirtinis tuo, kad Rusija pirmą kartą viešai pripažįsta pasiduodanti konkurencinėse lenktynėse dėl iškėlimo į kosmosą rinkos.
Dar įdomiau yra tai, kad supervalstybė, kurioje kosmoso pramonė vystoma nuo praėjusio amžiaus vidurio, iškelia rankas prieš bendrovę, kuri iki 2002 m. apskritai neegzistavo, o pirmą savo orbitinę raketą iškėlė mažiau nei prieš dešimtmetį.
Paieška archyve
