Valstybinis patentų biuras unikaliu išradimu oficialiai pripažino Lietuvoje sukurtą diferencijuoto mokymosi sistemą, nustatančią mokinių pasiekimų lygį ir pagal tai jiems pateikiančią individualiai pritaikytas užduotis.
Anot specialistų, toks mokymosi būdas padeda mokiniams išlikti motyvuotais ir efektyviau gerinti savo pasiekimus. Išradimu pripažintas „E. mokykla“ vystomas Elektroninės mokymosi aplinkos (EMA) veikimo metodas, sukurtas ugdymo turinio grupės vadovės Jūratės Mikulevičiūtės ir produktų vystymo vadovo Dariaus Ratkevičiaus.
Sistema vertina ir reitinguoja mokinius pagal jų pasiekimus ir, atsižvelgdama į šią informaciją, skiria jiems atitinkamas žinias ir gebėjimus ugdančias užduotis. Jų rezultatai pateikiami bendroje elektroninėje pasiekimų atvaizdavimo lentoje. Tokiu būdu mokiniams ne tik suteikiama galimybė dirbti individualiai, bet ir atidžiai stebėti savo progresą.
Švietimo specialistai atkreipia dėmesį, kad visi mokiniai skiriasi savo branda, įgūdžiais, turima patirtimi ir jiems labiausiai tinkančiais mokymosi būdais. Užduočių diferencijavimas suteikia galimybę nuo kolektyvinio mokymosi proceso pereiti prie individualaus, prisitaikant prie kiekvieno vaiko gebėjimų ir parenkant jam tinkamiausią mokymosi turinį.
„Mokiniai nori mokytis to, kas juos domina ir sekasi. Gabūs mokinai visada laukia sunkių užduočių, nes jas įveikę pajaučia pergalės skonį ir dar stipresnę motyvaciją. Mažiau gabiems diferencijuotas mokymas suteikia galimybę, įveikiant pagal jų lygį parinktas užduotis, pajusti didesnį pasitikėjimą savimi“, – teigia Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytoja metodininkė Rita Raižienė.
Švietimo organizacijos atkreipia dėmesį, kad būtina vaikui parinkti jam tinkamiausią ugdymo turinį bei mokymosi būdus. Tarptautinį penkiolikmečių gebėjimų tyrimą PISA atliekanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neatsitiktinai Lietuvai rekomenduoja skirti daugiau dėmesio mokymosi proceso individualizacijai bei skirtingo sunkumo ir įvairius gebėjimus tikrinančių užduočių naudojimui ugdymo procese.
Apie būtinybę tobulinti diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo sritis kalbama ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ataskaitose kurioje būtent ši sritis išskiriama kaip labiausiai tobulintina. Nurodoma, kad joje turėtų pasitempti net 69 proc. šalies mokyklų. Viena iš elektroninės mokymosi aplinkos kūrėjų J. Mikulevičiūtė teigia, kad kol mokytojai neturėjo sprendimų, kaip diferencijuoti ir individualizuoti mokymo procesą, jie sugaišdavo itin daug laiko savarankiškai ieškodami ar patys kurdami užduotis savo mokiniams pagal jų pasiekimų lygius ir kognityvius gebėjimus.
„Šiandien individualizavimas aktualus visuose sektoriuose ir visi supranta, kad švietime jis taip pat yra būtinas. Šią elektroninę mokymosi sistemą pradėjome kurti prieš 3,5 metų. Jos skaitmeninį prototipą išbandė 14 Lietuvos mokytojų iš skirtingų miestų. Teigiamos mokytojų reakcijos paskatino toliau tobulinti sistemą“, – teigia J. Mikulevičiūtė.
Sistemoje pateikiami diagnostiniai testai leidžia objektyviai įvertinti moksleivių žinias bei gebėjimų lygį, ir, remiantis šia informacija, suskirstyti juos į tris lygius: patenkinamąjį, pagrindinį, ir aukštesnįjį. Kiekvienam iš jų sistema parenka individualizuotus užduočių rinkinius, kurių rezultatus atvaizduoja bendroje elektroninėje pasiekimų lentoje.
TAMO grupei priklausanti elektroninių mokymo priemonių kūrėja „E. mokykla“ mokykloms dirbti su EMA pirmą kartą pasiūlė dar 2014 metais. Šiuo metu Lietuvoje jau yra suteikta apie 63 tūkst. EMA naudojimo licenzijų.
Paieška archyve
