Eksperimentinė tyrimų laboratorija „Mokslo pieva“ sėkmingai pasiekė finišo tiesiąją. Jau šį penktadienį, gruodžio 16 d., 15 val. VU TSPMI patalpose vyks projekto rezultatų pristatymas, kuriame dalyvauti galės visi norintys. Šių metų „Mokslo pievoje“ keturias mokslines temas nagrinėjo studentai iš Lietuvos bei užsienio universitetų.
„Mokslo pieva“ kasmet sutraukia didelį skaičių studentų, kurie turi galimybę dirbti su geriausiais savo sričių specialistais. Šiemet gausus technologinių temų skaičius atspindi pasaulines mokslo ir ekonomikos tendencijas, kurios aktualios ir Lietuvoje. Gausesnis šiomis sritimis besidominčių bei motyvuotų studentų skaičius padės mūsų mokslo institucijoms bei verslui didinti savo konkurencinį pranašumą“, – sakė projektą organizuojančio Baltijos pažangių technologijų instituto vadovas Tomas Žalandauskas.
Tyrimo, „Kompiuteri, ar supranti, ką tau sakau“, kurią koordinavo Tomas Krilavičius ir Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė, pagrindinis tikslas buvo apibendrinti šiandieninius šnekamosios lietuvių kalbos analizės, transkribavimo (šnekamosios kalbos užrašymo tekstu) metodus ir įrankius bei juos patobulinti taip, kad galėtų atsirasti tokie sprendimai kaip galimybė skirti kompiuteriui konkrečias užduotis balsu, padiktuoti žinutes ar sukurti vartotojo sąsają kurčnebyliams.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiandien naudojamos kalbos atpažinimo metodikos, nors ir paprastos naudoti, tačiau neefektyviai atpažįsta žmonių kalbą. Todėl manome, kad naujų technologijų, tokių, kaip giluminis mokymasis (angl. deep learning), taikymas galėtų padėti pasiekti proveržį šioje srityje“, – pažymėjo T. Krilavičius.
Piotro Cimmperman vadovaujami studentai, gilinęsi į telemetrinio signalo kodavimo subtilybes, susistemino ir išgrynino esmines duomenų kodavimo sistemos diegimo į bepilotį orlaivį gaires. Šio proceso reikšmė yra labai didelė todėl, kad minėti parametrai gali įtakoti ne tik perduodamų duomenų saugumą, bet ir viso bepiločio orlaivio veikimą, jo skrydžio laiką ir kt.
Baltymų ir vaistinių molekulių jungimosi tyrimo, kuriam vadovavo Vytautas Rafanavičius, pagrindinis tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp prisijungusios vaistinės molekulės tūrio, baltymų ertmių tūrio pokyčio ir alfa anglies atomų poslinkio. Tai – vienas iš būdų numatyti galimą vaisto poveikį žmogaus organizmui ir jį modeliuoti.
Aleksejaus Kononovičiaus, Juliaus Rusecko ir Ainės Ramonaitės konsultuojama grupė mėgino atkurti ir aiškinti Sąjūdžio plėtrą remiantis socialinių tinklų teorija ir agentais grįstu modeliavimu. Šis būdas suteikia neeilinę galimybę tikrinti proceso priežastinius ryšius. Tai vienas vienas iš pirmųjų bandymų aiškinti socialinius reiškinius pasitelkiant tokią metodiką.
„Mokslo pieva“ – projektas, siekiantis skatinti į realią naudą atnešančius rezultatus orientuotus tyrimus, tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei jaunosios kartos įsitraukimą į mokslinę bendruomenę. Su rudens sezono rezultatais susipažinti gyvai organizatoriai kviečia jau dabar, o apie visus „Mokslo pievos“ atliktus tyrimus bei patį projektą visuomet galite rasti jų internetiniame puslapyje mokslopieva.lt. Šio semestro tyrimus ir idėją rėmė AB „Energijos skirstymo operatorius“.
Paieška archyve
