Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriui emeritui, Lietuvos Mokslų akademijos akademikui habil. dr. Kazimierui Ragulskiui spalio 15 d. sukako 90 metų. Akademiko pasiekimai bei jo sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla pelnė pasaulinį pripažinimą. Sovietmečiu jo įkurtas mokslo centras „Virotechnika“ šiandien būtų vadinamas garsiojo JAV Silicio slėnio atitikmeniu.
Jubiliejaus proga KTU muziejus parengė virtualią parodą „Kazimieras Ragulskis – vibrotechnikos mokslo Lietuvoje pradininkas“, kuri atskleidžia šio žymaus mokslininko gyvenimo kelią. Parodoje panaudotos fotografijos iš akademiko šeimos archyvo ir KTU muziejaus fondų.
Mokslininkas už įžymius mokslo ir išradybos pasiekimus bei inovacijų sukūrimą yra gavęs apie 100 įvairių premijų bei apdovanojimų. Jis, kaip autorius ir bendraautoris, paruošė apie 500 mokslo publikacijų, 1750 išradimų ir patentų, sukūrė beveik 100 inovacijų, kaip mokslinis vadovas paruošė apie 300 daktarų ir habilituotų daktarų.
Vibrotechnikos mokslo mokyklos ištakos – 1963 metais Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) įkurta Vibrotechnikos laboratorija, kurios įkūrėjas ir mokslinis vadovas buvo K. Ragulskis. Jis važinėjo po įvairius Sovietų Sąjungos mokslinio tyrimo institutus, bandomuosius konstruktorių biurus, ieškodamas mokslinių tiriamųjų darbų užsakymų. Užsakymų gausėjo, laboratorija peraugo į mokslo centrą „Vibrotechnika“, smarkiai išaugo darbuotojų skaičius.
Prof. K. Ragulskio vieno iš mokinių, KTU Mechatronikos instituto direktoriaus prof. habil. dr. Vytauto Ostaševičiaus tvirtinimu, „Vibrotechnika“ to meto Sovietų Sąjungoje buvo tikslus to meto JAV informaciniu technologijų vadinamo Silicio slėnio (angl. Silicon Valley) atitikmuo, nors tokia metafora tuo metu būtų ne tik nepriimtina, bet ir ideologiškai kenksminga. Paradoksas, bet Lietuva nė neįtarė turinti savąjį Kalifornijos slėnį Kaune, kur aktualiausias technikos mokslo problemas sėkmingai sprendė „Vibrotechnika“, aukštos kvalifikacijos mokslininkų ir inžinierių darinys.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir subyrėjus Sovietų Sąjungai, „Vibrotechnika“ neteko užsakymų ir buvo likviduota. Centre pradėtus tyrimus precizinės mikromechatronikos dinaminių sistemų kryptyje KTU tęsė prof. Ramutis Petras Bansevičius, o prezicinių rezonansinių vibracinių technologijų kryptyje – V. Ostaševičius. Dalis mokslininkų sėkmingai dirba privačiame versle. Precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslo pasiekimai buvo pritaikyti įvairiose srityse: mokslo įrenginiuose, mašinų bei prietaisų pramonėje, aerokosminėje technikoje, laivyne, medicinoje, biologijoje ir net muzikoje.
Paieška archyve
