Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ paskelbė, jog susigrąžino orbitoje besisukančio palydovo „Foton-M4“ kontrolę. Prieš savaitę paleistame palydove vykdomi biologiniai eksperimentai, kuriuose dalyvauja gekonai, musės, augalų sėklos ir įvairių rūšių mikroorganizmai.
Apie palydovą, su kuriuo buvo prarastas ryšys, pranešėme praėjusią savaitę. Praėjus kelioms dienoms po iškėlimo, valdymo centras Žemėje prarado ryšį su palydovu ir nebegalėjo jam siųsti komandų, rašo arstechnica.com.
Tačiau šeštadienį, liepos 26 dieną,krizė, panašu, baigėsi, o „Roskosmos“ vėl gali pabendrauti su gekonais, skriejančiais kosmine erdve. „Ryšys užmegztas, numatytos komandos įvykdytos pagal planą“, – patvirtino „Roskosmos“ atstovas Olegas Ostapenka. Jo teigimu, 90 proc. palydove buvusių eksperimentų gali būti vykdomi toliau.
Į šiuos 90 procentų patenka ir patys žinomiausi „Foton-M4“ gyventojai – gekonai, kurie į orbitą iškelti tam, kad mikrogravitacijos sąlygomis užsiimtų reprodukcija. Palydovu skrenda penkių gekonų įgula – keturios patelės ir vienas patinas. Mokslininkai planavo gekonų šėliojimą nufilmuoti, o pasibaigus 2 mėnesių trukmės misijai ir palydovą susigrąžinus į Žemę atlikti papildomų eksperimentų.
Be pagalbos iš valdymo centro palydovas kosmoso erdves skrostų ištisus keturis mėnesius – dukart ilgiau nei įmanoma išgyventi su palydove esančiomis maisto, vandens ir deguonies atsargomis. Gekonai yra oportunistiniai kanibalai, taigi, tikėtina, kad roplių įgula bent dalinai išliktų, jeigu svarbiausias klausimas būtų maistas. Tačiau kur kas opesnių problemų keltų oro ir vandens trūkumas. Galų gale, nekontroliuojamas grįžimas į Žemės atmosferą reikštų palydovo ir jo turinio sunaikinimą, net jeigu gekonai tuo metu ir būtų gyvi.
Atstačius palydovo kontrolę ir normalų veikimą, mokslininkai galės tęsti savo eksperimentus. Tuo tarpu kiti „Roskosmos“ darbuotojai aiškinsis, dėl ko nutrūko susisiekimas su „Foton-M4“. Įtariama, kad visų bėdų priežastis – susidūrimas su kokia nors kosmine šiukšle.
Visai tikėtina, kad tokia hipotezė teisinga: „Foton-M4“ skrieja „žemoje orbitoje“ (LEO, arba Low Earth Orbit), kuri driekiasi nuo maždaug 160 km virš Žemės paviršiaus iki maždaug 2000 km aukščio. Tame pačiame aukštyje sukasi ne tik maždaug 500 aktyvių palydovų (taip pat – Tarptautinė kosminė stotis, palaikanti maždaug 400 km aukštį), bet ir apie 20 000 didesnių nei kelių centimetrų dydžio objektų. NASA kosmines šiukšles akylai stebi tik TKS apylinkėse, todėl visai tikėtina, kad kokia nuolauža galėjo atsitrenkti į „Foton-M4“.
Sutrikimų priežasties analizę inžinieriai galės pabaigti po poros mėnesių, kai „Foton-M4“ grįš į Žemę.
