Ar nuo 1970 m. visiems Pasaulio futbolo čempionatams kamuolius siuvančiam koncernui „Adidas“ pavyko ištaisyti neprognozuojamai skraidžiusio 2010 m. Pasaulio futbolo čempionato kamuolio bėdas? Susipažinkite, kaip jau ketvirtadienį pasidėsiančių planetos pirmenybių kamuolys buvo testuojamas NASA aerodinaminiame tunelyje.
„Aerodinamika iš esmės tyrinėja objektą aptakumą oro srautams, – primena NASA aerodinamikos inžinierius Rabis Mehta. – Žinoma, NASA futbolo ar beisbolo kamuolių neprojektuoja ir nesiuva. Mes juos tik testuojame. Visų pirma švietėjiškais tikslais: jaunimą tokiais dalykais sudominti labai nesunku.“
„Vėjo tunelis iš esmės yra kamera, kuria srūva oras, – aiškina NASA mokslininkas. – Jame stebime, kaip futbolo kamuolys skrieja oru. Aplink kamuolį susiformuoja labai plonas oro sluoksnis, kurį vadiname ribiniu sluoksniu (angl. – bounder layer). Jis yra svarbiausias kamuolio skriejimo oru parametras.“
„Už aerodinamines savybes ne mažiau svarbūs ir kiti dalykai: kamuolio struktūra, išorinė medžiaga, standumas. Visa tai irgi apsprendžia kamuolio aerodinamiką.“
2010 m. planetos pirmenybių žaidėjai dažnai skundėsi kamuolio „klajojimu“ – t. y., po stipraus smūgio kamuolys skriedavo neprognozuojama trajektorija, keisdamas skriejimo kryptį. „Brazuca“ kamuoliui tai neturėtų grėsti dėl malūnėlius primenančio kamuolio paviršiaus ornamento, kuris turėtų stabilizuoti skriejančio kamuolio trajektoriją.
„Adidas“ „Brazucą“ testavo 2,5 metų. Naująjį kamuolį varinėjo ir spardė iš viso daugiau kaip 600 futbolininkų.
„Dūmų režimu veikiančiame vėjo tunelyje stebime, kaip dūmai nusidriekia paskui kamuolį, o ypač – ties kuriuo kamuolio paviršiaus tašku dūmai atsiskiria nuo kamuolio, – pasakoja NASA inžinierius. – Kai toji atsiskyrimo taško pozicija netikėtai pasikeičia, tai būna momentas, kai tokiu greičiu skriejantis kamuolys labiausiai krypsta nuo trajektorijos ir pradeda „klaidžioti“.
Paieška archyve
