Vykdant policijos pareigas, kaip ir kariaujant, žmogiško vertinimo svarba priimant sprendimą panaudoti mirtiną ginklą yra neįkainojama. Todėl vyriausybėms reikėtų sutartinai preventyviai uždrausti bet kokių visiškai autonominių ginklų kūrimą, kol ne per vėlu, tikina žmogaus teisių gynėjai.
Visiškai autonominiai ginklai, kuriuos galima būtų pavadinti ir robotais-žudikais, taptų grėsme pagrindinėms žmogaus teisėms, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų naudojami kare, ar prižiūrint visuomeninę tvarką, pirmadienį išplatintame pareiškime nurodė žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“. Šis klausimas pirmąkart bus svarstomas ir Jungtinių tautų organizacijoje.
26 puslapių apimties ataskaitoje pirmąkart apžvelgtos grėsmės, kurias kelia autonominiai ginklai, naudojami visuomenės tvarkos priežiūrai, o ne tik mūšio lauke. Žmogaus teisių gynėjai pastebi, kad visiškai autonominiai ginklai keltų grėsmę pačiai pagrindinėms žmogaus teisėms – teisei į gyvenimą, teisei gintis ir orumo principui.
Tarptautiniai debatai dėl visiškai autonominių ginklų anksčiau būdavo skirti svarstymams apie jų potencialią naudą ginkluotų konfliktų metu ir klausimams, ar jie turėtų būti suderinami su tarptautine humanitarine teise arba karo teise. Tuo tarpu „Human Rights Watch“ savo naujoje ataskaitoje tyrinėja potencialią tokių ginklų įtaką žmogaus teisių požiūriu ir karo, ir taikos metu.
Ženklų, kad įvairios valstybės kuria vis labiau automatizuotus, vis daugiau autonominių funkcijų turinčius ginklus, daugėja. Jų pirmtakai jau dabar yra naudojami.
Žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad robotizuoti ginklai būtų linkę iššauti tada, kai žmogus nešautų, nes ginklų neįmanoma užprogramuoti taip, kad jie priimtų teisingą sprendimą bet kokioje situacijoje. Robotikos ekspertų teigimu, maža tikimybės, kad tokie robotai pasižymėtų žmogiškomis savybėmis – pavyzdžiui, gebėjimu vertinti sprendimo teisingumą, kuris svarbus įvertinant teisę į gyvenimą nenumatytose situacijose.
Visiškai autonominės ginklų sistemos būtų sunkiai suderinamos ir su žmogaus orumu: bedvasės mašinos negali suprasti ar įvertinti gyvybės vertės, tačiau turėtų galią spręsti, kada gyvybę galima atimti, tvirtina žmogaus teisių gynėjai.
Be to, sukūrus tokių ginklų sistemą būtų sunku išsiaiškinti, kas yra atsakingas už tokio ginklo veiksmus. Karininkas? Programuotojas? Gamintojas? Atsakyti į šį klausimą nėra tinkama nei baudžiamoji, nei civilinė teisė, tvirtina „Human Rights Watch“ atstovai.
„Neaiškus atsakomybės pasiskirstymas susilpnintų atgrasymą nuo ateities pažeidimų. Šeimoms būtų labai sudėtinga gauti kompensaciją ar rasti teisybę už autonominio ginklo neteisėtai nužudytą giminaitį“, – sakė „Human Rights Watch“ vyriausioji ginklų padalinio tyrėja ir ataskaitos autorė Bonnie Docherty.
Paieška archyve
