Įtampą Ukrainoje kurstančio Kremliaus retoriką apie vadinamąjį „rusišką pasaulį“, kurį Rusija „saugos ir globos“ nepaisydama valstybinių sienų, savotiškai papildė oficialūs „kosminės ekspansijos“ į Mėnulį planai. Rusijos mokslų akademija, Maskvos universitetas ir federalinė kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“ parengė Rusijos Mėnulio programos koncepcijos projektą, pranešė šios šalies dienraštis „Izvestija“.
Pirmą kartą apie tai, kad Rusija visai rimtai planuoja imtis Mėnulio kolonizavimo, balandžio mėnesį paskelbė Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas. Į tokias už Rusijos karinį pramoninį kompleksą atsakančio vyriausybės nario, pagarsėjusio keistais pareiškimais, kurie galbūt turėtų savo piliečių akyse formuoti Rusijos kaip itin technologiškai pažangios supervalstybės įvaizdį, kalbas būtų galima nekreipti dėmesį, tačiau jo žodžius apie Mėnulio „įsisavinimą“ bent jau teoriškai patvirtina Rusijos mokslininkų ir kosminių skrydžių specialistų parengtas dokumentas. Rusijos Mėnulio programos koncepcijos projekte sakoma, kad pagrindinis jos tikslas – iki šio amžiaus vidurio pastatyti Mėnulyje Rusijos gyvenamąją bazę ir poligoną su naudingųjų iškasenų kalnakasybos galimybėmis.
Koncepcijos projekto autoriai Mėnulio kolonizavimo darbų programą suskirstė į 3 etapus. Kiekvieno iš jų turinį esą apibrėš „darbams atlikti būtinų kėlimo į orbitą priemonių ir kosminių kompleksų, naudojamų pilotuojamuose ir automatiniuose projektuose, prieinamumas“. Į planuojamų darbų programą, pasak leidinio, planuojama įtraukti ir privačius investuotojus. Per pirmąjį Mėnulio kolonizavimo etapą, kurį siūloma įtraukti į 2016–2025 m. Rusijos federalinę kosminę programą, numatyta pasiųsti į Mėnulį „automatines tarpplanetines stotis“ „Luna-25“, „Luna-26“, „Luna-27“ ir „Luna-28“. Jos turėtų tirti Mėnulio Pietų ašigalio regione grunto su vandens ledo bei kitų lakių medžiagų požymiais fizines bei chemines savybes. Be to, šie kosminiai aparatai turės parinkti patį perspektyviausią Rusijos gyvenamosios bazės ir poligono statybos rajoną. Antrasis etapas truks nuo 2028 iki 2030 metų.
Jo metu į Mėnulį skris pilotuojami Rusijos kosminiai laivai, tačiau Rusijos astronautai nesileis į jo paviršių, o vykdys tyrimus iš Mėnulio orbitos. Trečiasis etapas suplanuotas nuo 2030 iki 2040 m. Jo metu kosmonautai išsilaipins pasirinktame Mėnulio Pietų ašigalio rajone ir pradės montuoti pirmuosius būsimos kosminės bazės infrastruktūros elementus. Tam esą bus naudojamos Mėnulyje esančios medžiagos. Pagal planą ketinama pradėti statyti astronominės observatorijos ir Žemės stebėjimams skirtų objektų modulius.
Pirminiais skaičiavimais šios Mėnulio kolonizavimo programos įgyvendinimas kainuos šimtus milijardų rublių. Pavyzdžiui, vien tik pilotuojamo kosminio laivo, tinkamo skrydžiams į Mėnulį, bei atitinkamos infrastruktūros kūrimas atsieitų 160 milijardų rublių 2012 metų kainomis, sakoma pranešime. Pasak koncepcijos projekto autorių, Mėnulis yra „būsimos Žemės civilizacijos kosminės plėtros objektas, ir XXI amžiuje gali prasidėti geopolitinė konkurencija dėl jo gamtinių išteklių. Taigi, Rusijoje turi būti kuriamas būtinas tolimosios kosmonautikos priemonių arsenalas siekiant užtikrinti nacionalinius interesus kolonizuojant Mėnulį“.
Nepaisant ambicingų ir toli siekiančių, nors ir nelabai konkrečių Mnėulio kolonizavimo planų, Rusijos kosminė programa pastaraisiais metais susiduria su vis didesniais techniniais ir technologiniais iššūkiais vykdant net įprastines kosmines misijas. Dėl įvairių techninių gedimų Rusijos raketos nesugeba iškelti į reikiamas orbitas Žemės palydovų, prieš kelerius metus nepavyko paleisti nuosavo kosminio aparato į Marsą, stringa GLONASS palydovinės navigacijos sistemos funkcionavimas.
Paieška archyve
