Pastaraisiais metais veido, balso ir piršto atspaudo atpažinimo technologijos iš mokslinės fantastikos filmų persikraustė į masinio vartojimo prietaisus, tokius kaip išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai. „Tabula Rasa“ konsorciumas, remiamas ES tyrimų ir inovacijų investicijų, užsibrėžė tikslą nustatyti, ar išties nepriekaištingai funkcionuoja šios naujosios technologijos. Tam buvo pasitelktas taip vadinimas „spoofing‘as“, kai apgauti biometrines apsaugos sistemas naudojamos įprastos, kasdienės priemonės kaip makiažas, nuotraukos ar garso įrašai.
Šiandien biometrinės sistemos yra vienos efektyviausių saugumo priemonių, tačiau ir jos vis dar yra pažeidžiamos. „Tabula Rasa“ konsorciumo, kurį sudarė 12 organizacijų iš septynių šalių, dalyviai trejus metus tyrė visas įmanomas saugumo trūkumus ir ieškojo efektyvių būdų juos ištaisyti. Svarbiausias projekto tikslas buvo sukurti naują, žymiai saugesnę biometrinių saugumo sistemų kartą.
Tyrimo metu „Tabula Rasa“ surengė neoficialias varžytuves „Spoofing Challange“, į kurias pakvietė tyrėjus iš įvairių pasaulio šalių. Jų metu specialistai metė iššūkį saugumo sprendimams ir stengėsi surasti kuo daugiau būdų apgauti įvairias biometrines sistemas.
Varžytuvių dalyviai atrado daugybę skirtingų ir kūrybiškų kelių įveikti biometrines sistemas. Pavyzdžiui, vieni dalyviai panaudojo makiažo priemones, norėdami apgauti 2D veido atpažinimo sistemą. Bandymas buvo sėkmingas: sistema apgaviką atpažino kaip tikrą vartotoją. Kiti dalyviai naudojo jau gana gerai žinomus metodus kaip nuotraukas, kaukes ar netikrus pirštų atspaudus – visos šios priemonės taip pat pasirodė tinkamos apgauti saugumo sistemas.
„Tokio masto tyrimų projekto ir bendradarbiavimo su tokiu skaičiumi ES partnerių nebūtų gali įgyvendinti be Europos Sąjungos investicijų, – sakė „Tabula Rasa“ koordinatorius dr. Sébastienas Marcelis. – Dėl projekto metu sukurtų priemonių šiuolaikiniai prietaisai ir informacija taps saugesni. Be to, patobulinta programinė įranga leis greičiau prisijungti prie įvairių IT prietaisų, taip pat bus galima greičiau ir tiksliau vykdyti judėjimo per sienas ir pasų kontrolę. Esame tikri, kad daugybė skirtingų organizacijų susidomės mūsų tyrimo rezultatais – jie turėtų būti aktualūs IT bendrovėms, paštams, bankams, mobilių prietaisų gamintojams, interneto paslaugų tiekėjams“.
Į ilgalaikių tyrimų ir testavimo pareikalavusį „Tabula Rasa“ projektą ES investavo 15,18 mln. litų (4,4 mln. eurų). Konsorciumo dalyviai taip pat investavo 5,52 mln. litų (1,6 mln. eurų) nuosavų lėšų.
„Tabula Rasa“ tyrimų projekto metu buvo sudarytas išsamus galimų „spoofing“ atakų sąrašas, įvertintos biometrinių sistemų pažeidžiamos vietos ir sukurtos atsakomosios programinės įrangos funkcijos. Tarp šių funkcijų yra galimybės aptikti gyvybės ženklus kaip mirksėjimą ar kvėpavimą, kurios smarkiai pagerina biometrinių sistemų saugumą. „Tabula Rasa“ bendrovėms perdavė jau penkias projekto metu sukurtas programines funkcijas. Nuodugnus „spoofing“ atakų tyrimas, išgryninęs ateities biometrinių jutiklių koncepciją, leidžia Europos bendrovėms būti IT technologijų vystymo priekyje ir atveria naujus biometrinių technologijų horizontus.
Tikimasi, kad projekto rezultatai, pritaikyti komerciniuose produktuose, sukurs naujų darbo vietų Europos smulkių ir vidutinių įmonių sektoriuje. Pavyzdžiui, Šveicarijoje įsikūręs startuolis „KeyLemon“ integravo „Tabula Rasa“ projekto metu sukurtus veido atpažinimo programinius patobulinimus į savo siūlomą produktą. Projekto metu sukurti sprendimai padėjo šiai bendrovei pritraukti papildomas 5,2 mln. litų (1,5 mln. eurų) investicijas ir sukūrė naujų darbo vietų. Biometrinių sprendimų lyderė pasaulyje, bendrovė „Morpho“ taip pat dalyvavo projekte, suteikdama konsorciumui unikalios kompetencijos žinių ir rinkodaros viziją.
„Daugelis mūsų saugo asmeninę ir konfidencialią informaciją išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, todėl mums reikia, kad biometrinės apsaugos priemonės veiktų nepriekaištingai. Europos Komisija yra labai patenkinta „Tabula Rasa“ projekto sėkme. Iki šiol nė viena tyrimų grupė nepasiekė tokių puikių rezultatų biometrijos sferoje“, – sakė Ryanas Heathas, Europos Komisijos atstovas spaudai, atsakingas už skaitmeninę darbotvarkę.
Paieška archyve
