Marsą tyrinėjantis NASA zondas „Curiosity“ lazeriu pirmą kartą pykštelėjo į akmenį. „ChemCam“ lazeriu buvo šauta į teniso kamuoliuko dydžio akmenį, kuris gulėjo ant žemės maždaug 2,5 m atstumu nuo zondo, rašo bbc.co.uk.
Trumpas, bet galingas šviesos impulsas išgarino akmens paviršių ir suteikė galimybę ištirti jo cheminę sudėtį.
Kol kas tai – tik bandomieji „ChemCam“ šūviai, padedantys pasiruošti rimtiems Raudonosios planetos geologiniams tyrimams.
„ChemCam“ - tik vienas iš daugelio instrumentų, sumontuotų toną sveriančiame robote, kuris ties Marso pusiauju esančioje dauboje nusileido prieš dvi savaites. Vienerius Marso metus „Curiosity“ bandys nustatyti, ar praeities sąlygos šioje planetoje bent kažkada buvo tinkamos gyvybei palaikyti.
JAV ir Prancūzijos specialistų bendromis pastangomis sukurtas instrumentas „ChemCam“ yra itin svarbi šio tyrimo dalis, padėsianti atsirinkti įdomiausius objektus išsamesniems tyrimams.
Pirmasis lazerio taikinys – 7 cm skersmens akmuo, pavadintas „Coronation“ (anksčiau jis buvo vadinamas tik kodu N165).
Šiaip akmuo didelės mokslinės vertės neturi ir manoma, kad tai yra paprasčiausias Marso bazalto – vulkaninės uolienos – fragmentas, kurių šioje planetoje pilna. Mokslininkų dėmesį jis patraukė tik savo lygiu paviršiumi, kuris yra patogus lazeriui išbandyti.
„ChemCam“ lazeris akmenį apšaudė trisdešimčia infraraudonosios šviesos impulsų per 10 sekundžių.
Kiekvieno impulso metu į mažutį taškelį akmenyje per penkias milijardines sekundės dalis buvo perduodama daugiau nei milijonas vatų galios.
Instrumentas išlekiančias kibirkštis stebi teleskopu: kibirkščių spalvos mokslininkams turėtų parodyti kokių atomų esama uolienoje.
„Turime puikų „Coronation“ spektrą – daug signalo. Mūsų grupė labai džiaugiasi ir sunkiai dirba vertindama rezultatus. Po aštuonerių instrumento kūrimo metų atėjo atlygio laikas“, – sakė „ChemCam“ projekto vyriausiasis tyrėjas Rogeris Wiensas iš Los Alamos nacionalinės laboratorijos.
Pirmasis mokslinis „ChemCam“ taikinys bus pamatinė uoliena, kurią nuo nuolaužų nuvalė zondo nusileidimo metu rugpjūčio 6 dieną veikęs raketinis kranas. Šio krano išmetamosios dujos nupūtė nuosėdas ir akmenėlius bei atvėrė kietesnę, tankesnę apačioje buvusią medžiagą.
Kranas ant Marso paviršiaus paliko keturias nudegimo žymes – po dvi abiejose zondo pusėse. Vieną iš šių nudegintų vietų mokslininkai ir ketina ištirti po to, kai bus galutinai įvertinti instrumento gebėjimai po bandymo su „Coronation“ uoliena.
Paieška archyve
