„Roskosmos“ pranešė apie prasidėjusią naują kandidatų į Rusijos kosmonautų būrį, kurio nariai bus ruošiami skrydžiui į Mėnulį, atranką.
Praėjus 42 metams po pirmųjų žmonių – JAV astronautų Neilo Armstrongo ir Edwino Aldrino – išsilaipinimo Mėnulyje Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ oficialiai paskelbė apie rusų kosmonautų rengimą būsimajam skrydžiui į Mėnulį. Rusijos radijo stotis „Echo Moskvy“ pranešė, kad „Roskosmos“ ir J. Gagarino vardo kosmonautų ruošimo centras pradėjo naują kandidatų į Rusijos kosmonautų būrį atranką. Manoma, kad naujokai bus ruošiami kažkokiai konkrečiai užduočiai atlikti.
„Iš pradžių bus vykdoma neakivaizdinė atranka. Tačiau galiu pasakyti, kad šis būrys, iš visko sprendžiant, bus ruošiamas skrydžiui į Mėnulį“, – radijo stočiai sakė „Roskosmos“ generalinis direktorius Vladimiras Popovkinas. Pasak jo, kosmonautų atrankos konkursas yra atviras, ir kiekvienas Rusijos Federacijos pilietis, įgijęs techninį ar medicininį išsilavinimą, gali jame dalyvauti.
Pilotuojamas skrydis į Mėnulį, anot „Roskosmos“ vadovo, gali įvykti per artimiausius 10 metų. „Šiandien mokslas jau pakankamai pribrendęs Mėnulio naudojimui. Aš manau, kad iki 2020 m. žmogus bus Mėnulyje“, – sakė V. Popovkinas.
Pernai buvęs „Roskosmos“ generalinis direktorius Anatolijus Perminovas taip pat nurodė panašų galimos ekspedicijos į Mėnulį laiką: esą Rusijos pilotuojami kosminiai skrydžiai į Mėnulį jau seniai numatyti maždaug 2025 m., rašo „Newsru.com“.
Rusijos Mokslų akademijos Kosminių tyrimų instituto direktorius akademikas Levas Zelionyj mano, kad poliarinės Mėnulio sritys, kurių kraterių dugne po gruntu aptikta vandens ledo sankaupų, teoriškai tiktų nuolatinei bazei Mėnulyje statyti. Joje gali būti įrengti optiniai teleskopai arba radioteleskopai, kosminių spindulių registravimo aparatūra. Akademiko manymu, tokios mokslinių tyrimų bazės Mėnulyje galėtų atsirasti 2040–2050 metais.
Tiesa, ambicingi „Roskosmos“ planai Mėnulio užkariavimo srityje atrodo gana keistokai turint galvoje pastaraisiais metais Rusijos kosmoso pramonę kamuojančias problemas. Rusijos kaip kosminės valstybės prestižui buvo smogtas ne vienas skaudus smūgis vykdant pačias „elementariausias“ kosmines misijas, tokias kaip naujų palydovų iškėlimas į orbitą ar krovininių kosminių laivų skrydžiai į Tarptautinę kosminę stotį. Itin skaudus Rusijos kosmoso pramonei buvo į Marsą turėjusio skristi kosminio aparato „Phobos-Grunt“ praradimas. Jis nukrito į Žemę sausio 15 dieną, o gedimo priežastys iš esmės taip ir liko neaiškios.
Galbūt todėl „Roskosmos“ pranešimą apie pradėtą pasiruošimą skrydžiui į Mėnulį derėtų vertinti kaip viešųjų ryšių akciją, siekiant bent šiek tiek užmaskuoti skaudžias pastarųjų metų Rusijos kosmoso pramonės nesėkmes. Mėnulio tyrimų programas aktyviai vykdo Japonija, Kinija, Indija, Europos kosmoso agentūra, NASA. Pastaroji vienintelė yra išlaipinusi savo astronautus Mėnulio paviršiuje 1968–1972 metais vykdytos programos „Apollo“ metu. Iš viso Mėnulio paviršiumi vaikščiojo 12 amerikiečių.
Paieška archyve
