Lietuvos vėjo elektrinių asociacija internete paskelbė iniciatyvą „Energinga Lietuva“, skirtą pristatyti šalies gyventojams, kaip atsinaujinančių išteklių energetika gali užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos dujų, mazuto ir elektros, sumažinti energijos kainas ir Lietuvos gamtai daromą žalą. Svetainės lankytojai taip galės pareikšti paramą žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje pasirašydami peticiją. Su iniciatyva galima susipažinti adresu www.lvea.lt/energinga-lietuva.
Praėjusių metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė – 73 proc. gyventojų pritaria, kad Lietuvoje būtų gaminama daugiau atsinaujinančios vėjo energijos. Vis dėlto, ši parama dažnai lieka neišreikšta, o gyventojų nuomonė – neišgirsta. Naujoji iniciatyva padės sutelkti žaliosios energetikos plėtrą palaikančių žmonių paramą ir ją pristatyti šalies energetikos ateitį lemiantiems politikams.
„Kiekvienais metais Lietuva už Rusijos dujas ir elektrą sumoka beveik 4 mlrd. litų. Prognozuojama, kad iškastinis kuras ir toliau brangs, atitinkamai didės ir energijos kainos. Gera alternatyva galėtų būti atsinaujinantys Lietuvos energijos ištekliai, tarp jų – vėjas. Fiksuotu tarifu atsinaujinančių išteklių energija yra superkama tik jėgainių atsipirkimo laikotarpiu, o vėliau ilgam užtikrina mažesnę energijos kainą vartotojams – juk už vėją mokėti nereikia“, – sakė Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Pasak jo, nors planuojama, kad 2020 m. Lietuva iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigamins 20 proc. suvartojamos elektros energijos, šiandien šis rodiklis realiai siekia tik apie 3 procentus.
Vėjo energetikos plėtra šiuo metu Lietuvoje atsilieka nuo valstybės deklaruotų tikslų – per šešerius metus buvo instaliuota tik 160 MW galios vėjo elektrinių, nors buvo planuota iki šių metų įrengti 280 MW. Iš viso vėjo elektrinės 2010 m. pagamino mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
„Gajus išlieka skleidžiamas klaidingas mitas, kad žalioji energetika brangiai kainuoja vartotojams. Iš tiesų dabar importuojamą iškastinį kurą deginančios elektrinės Lietuvoje remiamos labiau nei atsinaujinančių išteklių – 2,1 ct iš vidutinės 45 ct elektros kilovatvalandės kainos mokame tokį kurą naudojančioms elektrinėms remti. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, net keturis kartus mažiau – tik 0,5 ct iš kilovatvalandės kainos – skiriama atsinaujinančios energetikos skatinimui“, – sakė S. Pikšrys.
Dabar vėjo elektrinių pagaminama elektros energija superkama po 30 ct už kWh. Brangiau superkama iškastinį kurą deginančių elektrinių elektros energija – po 30,75 ct už kWh.
Vėjo ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą Lietuvoje nulems šiuo metu Seime svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuris gali paspartinti arba visai sustabdyti žaliosios energetikos plėtrą. Toks pavojus kils, jei įstatymas apkarpys net ir mažą dabartinę paramą atsinaujinančių išteklių energetikai, nustatys dirbtinius apribojimus iš tokių išteklių pagalinamos energijos kiekiui.
„Gyventojų pareikštą nuomonę ketiname pristatyti Seimo nariams ir paraginti juos palaikyti atsinaujinančių išteklių energetikai palankų teisinį reglamentavimą. Svarbu, kad žaliąją energetiką remiančių žmonių pozicija būtų išgirsta, todėl labai kviečiame gyventojus pasisakyti už ekologišką, pigesnę ir nepriklausomą nuo Rusijos iškastinio kuro energetiką“, – sakė S. Pikšrys.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija vienija Lietuvos vėjo energetikos rinkos dalyvius – investuotojus ir įrangos gamintojus bei paslaugų teikėjus. Šiuo metu asociacijos veikloje dalyvauja apie 90 proc. šalies vėjo energetikos investuotojų. Asociacija veikia nuo 2005 m. ir šiuo metu vienija 16 narių.
Paieška archyve
