Sukčiavimui masiškai plintant socialiniuose tinkluose, nuostoliai pasaulyje pasiekė rekordines sumas. Naujausi duomenys rodo, kad vien JAV per 2025 m. vartotojai dėl socialiniuose tinkluose veikiančių sukčių prarado daugiau nei 2,1 mlrd. JAV dolerių. Didelė dalis šių atvejų susiję su netikromis elektroninėmis parduotuvėmis, imituojamais prekių ženklais ar klaidinančiomis reklamomis, kurios automatiškai nukreipia į sukčiavimo puslapius.
Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus Lietuvoje „Tele2“ duomenimis, per 2025 m. tinklo lygmens apsauga sustabdė daugiau nei 390 mln. kibernetinių grėsmių. Vien per 2026 m. kovą užfiksuota daugiau nei 61,8 mln. bandymų pasiekti pavojingą turinį, o maždaug trečdalis – apie 33 proc. – visų apsaugotų įrenginių bent kartą susidūrė su kibernetinėmis grėsmėmis.
Sukčiai slepiasi už patrauklių pasiūlymų
Pasak „Tele2“ produkto vadovo Donato Drakickio, socialiniai tinklai šiandien tapo viena pagrindinių sukčių veikimo vietų.
„Didelė dalis sukčiavimo atvejų prasideda nuo iš pirmo žvilgsnio patrauklaus pasiūlymo – nuolaidos, išpardavimo ar trumpalaikės akcijos. Vartotojas paspaudžia nuorodą ir patenka į puslapį, kuris atrodo kaip tikra parduotuvė, tačiau iš tiesų yra sukurtas duomenims išvilioti“, – sako jis.
Tokie puslapiai dažnai imituoja žinomus prekių ženklus, atrodo profesionaliai ir sąmoningai kuria skubos įspūdį – rodo, kad „liko vos kelios prekės“ ar „akcija galioja tik šiandien“. Tai skatina sprendimus priimti greitai, neskiriant pakankamai dėmesio detalėms. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dizainą, bet ir į detales – svetainės adresą, įtartinai atrodančias nuorodas, gramatines klaidas ar neįprastai mažas kainas.
Su grėsmėmis susiduriama kasdien
Populiariausio Lietuvoje operatoriaus duomenys rodo, kad tinklo lygiu veikiančios interneto apsaugos vartotojai yra apsaugomi nuo dešimčių milijonų kibernetinių grėsmių kas mėnesį – su realiais bandymais atakuoti susiduria kas trečias paslaugos naudotojas.
Didžiąją dalį užblokuotų grėsmių sudarė kenkėjiškas turinys (angl. malware). Beveik kas ketvirta užfiksuota grėsmė buvo susijusi su sukčiavimo atakomis (angl. phishing), o daugiau nei 40 proc. – su jau identifikuotais pavojingais puslapiais (angl. blacklist). Tai rodo, kad vartotojai vis dažniau susiduria su rizika kasdien naršydami internete ar naudodamiesi socialiniais tinklais.
Apsauga prasideda dar prieš paspaudžiant nuorodą
Pasak eksperto, viena dažniausių klaidų – vartotojų pasitikėjimas pirmuoju įspūdžiu.
„Įtarimą turėtų kelti ir situacijos, kai puslapis prašo suvesti per daug duomenų, siūlo neįprastus atsiskaitymo būdus ar nukreipia į kelias skirtingas tarpininkų nuorodas. Taip pat verta pasitikrinti, ar parduotuvė pateikia aiškius kontaktus, grąžinimo sąlygas ir ar apie ją galima rasti patikimų atsiliepimų“ , – teigia jis.
D. Drakickio teigimu, dalį tokių grėsmių galima sustabdyti dar prieš joms pasiekiant vartotoją. „Tele2” naudoja tinklo lygmens apsaugą, kuri realiu laiku tikrina lankomus adresus ir blokuoja pavojingus puslapius dar prieš užmezgant ryšį.
„Skirtingai nei antivirusinės programos, kurios reaguoja jau po to, kai pavojus patenka į įrenginį, tinklo lygmens apsauga veikia kaip pirmoji gynybos linija. Ji neleidžia vartotojui net atidaryti pavojingo puslapio“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, tai ypač aktualu tiems vartotojams, kurie yra neįsigilinę į technologinius sprendimus, tačiau nori paprastos ir efektyvios apsaugos kasdieniam naudojimui.
Svarbiausia – nepasitikėti aklai
Nors technologiniai sprendimai padeda sumažinti riziką, pagrindinis saugumo veiksnys išlieka vartotojo budrumas.
„Didžioji dalis sukčiavimo atvejų pavyksta ne dėl technologinių spragų, o dėl žmogiško faktoriaus – skubėjimo, pasitikėjimo ar noro pasinaudoti geru pasiūlymu. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra“, – sako D. Drakickas.
Paieška archyve
