Elektromobilių įsigijimo kainų skirtumas, palyginti su benzininiais automobiliais, per metus sumažėjo nuo 33 iki 19 proc., skelbia ne pelno siekianti Didžiosios Britanijos organizacija „Energy & Climate Intelligence Unit“. Komentare žiniasklaidai pažymima, kad kaip ir visoms naujoms technologijoms, joms bręstant bei augant pardavimui, pradeda veikti masto ekonomija, todėl kainos krenta.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
„Laikai, kai elektromobiliai buvo turtingųjų žaislai, jau seniai praėjo – jie šiandien suteikia namų ūkiams visoje Didžiojoje Britanijoje šimtus ar net tūkstančius svarų sterlingų metinių sutaupymų eksploatacijos kaštuose. Šie sutaupymai tik augs, nes pradinės įsigijimo kainos toliau mažėja“, – komentuodamas duomenis sakė „Energy & Climate Intelligence Unit“ transporto padalinio vadovas Colinas Walkeris.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. sausio–rugpjūčio mėn. naujų elektra varomų modelių rinkos dalis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pakilo nuo 12,6 iki 15,8 proc.
Ekspertai didėjančius sutaupymus ir augantį elektromobilių populiarumą taip pat sieja su jų našumo augimu. Pavyzdžiui, populiaraus kompaktinių elektrinių SUV segmento modeliai jau realiomis sąlygomis įveikia ir daugiau kaip 600 km atstumą.
„Ford Capri“ modelio vidutinės energijos sąnaudos (pagal WLTP metodiką) 100 km, priklausomai nuo įrangos, siekia 13,3–15,8 kWh, „Škoda Enyaq“ – 15–16,8 kWh, „Volkswagen ID.4“ – 15,8–16,7 kWh, o „Nissan Ariya“ – 17,6–22 kWh. Tokie rodikliai leidžia „Volkswagen“ modeliu be sustojimo nuvažiuoti iki 530 km, „Nissan“ – iki 536 km, „Škoda“ – iki 588 km, o „Ford“ – net iki 627 km.
Augantis elektromobilių pardavimas leidžia gamintojams reikšmingai mažinti kelių transporto išmetamų teršalų apimtis. Vieno benzininio automobilio pakeitimas elektromobiliu sumažina emisijas tiek, kiek žmogus sutaupytų atsisakęs keturių skrydžių pirmyn ir atgal maršrutu Londonas–Barselona, rodo Prancūzijos energetikos bendrovės EDF skaičiavimai.
Dar vienas svarbus veiksnys ryškėja Lietuvoje – pastaraisiais metais sparčiai išaugęs viešojo įkrovimo prieigų skaičius bei mažėjančios elektros kainos jose. Lietuvos viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, spalio pradžioje šalyje veikė 4 545 viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Vidutinės įkrovimo kainos jose svyravo nuo 0,25 iki 0,45 Eur/kWh, priklausomai nuo stotelės galios ir tinklo operatoriaus paslaugų.
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) praneša, kad itin greitų (virš 150 kW galios) įkroviklių plėtros tempai spartėja, nes jų įrengimo kaina nuo 2022 m. sumažėjo penktadaliu.
Tyrimų bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, šiemet Lietuvoje jau įregistruota 2 360 naujų elektromobilių – 72,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Jų rinkos dalis ūgtelėjo nuo 5,6 iki 6,8 proc.
Paieška archyve
