Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį to paties tipo ir talpos elektros kaupimo įrenginiai kainavo apie 5 proc. mažiau nei metų pradžioje ir 1 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Įrenginių kainos mažėja trečią ketvirtį iš eilės ir didina kaupimo sistemų prieinamumą. Visos elektros kaupimo sistemos kaina krito dar labiau – 7 proc., palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, ir beveik 11 proc., palyginti su antruoju ketvirčiu.
„Elektros kaupimo įrenginių plėtrą Lietuvoje skatina mažėjančios įrangos kainos, augantis investuotojų susidomėjimas ir valstybės skiriamas finansavimas“, – sako Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Šiuo metu rinkoje siūloma įvairių elektros kaupimo įrenginių pagal kaupiklio cheminę sudėtį, tačiau ekonomiškai naudingiausi tebėra ličio geležies fosfato (LFP) tipo kaupimo įrenginiai. Jie taip pat dažniausiai siūlomi ir Lietuvos rinkoje.
LFP tipo kaupimo įrenginių ir jų sistemų kainų analizė rodo, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutinė 1 kWh talpos elektros kaupimo įrenginių kaina buvo 447 eurai, arba apie 1 proc. mažesnė nei antrąjį ketvirtį, kai ji siekė 452 eurus.
Lietuvos energetikos agentūros rinkos tyrimas rodo, kad šių metų trečiąjį ketvirtį 15 kWh talpos kaupimo sistemų vidutinė kaina, įskaitant stebėjimo, valdymo, balansavimo sistemas ir kitus komponentus, siekia 7 741 eurą. Tai beveik 11 proc. mažiau nei šių metų antrąjį ketvirtį, kai visos tokios talpos kaupimo sistemos vidutinė kaina buvo 8 678 eurai.
Kaupimo įrenginio, vadinamosios baterijos, kaina bendroje visos kaupimo sistemos kainoje šiemet išaugo: trečiąjį metų ketvirtį baterijos kaina sudarė 86,6 proc. visos kainos – tai 2,4 proc. daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį, kai ji siekė 84,2 proc., ir 8,5 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį, kai buvo 78,1 procento.
2025 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje to paties tipo ir pajėgumo elektros kaupimo sistemų kainų skirtumas, palyginti su antruoju ketvirčiu, sumažėjo – didžiausia ir mažiausia rinkoje siūlomos kainos skyrėsi 2,6 karto. Pirmąjį ketvirtį didžiausių ir mažiausių kainų skirtumas viršijo 3 kartus, o antrąjį ketvirtį siekė 2,8 karto. Visus tris metų ketvirčius mažiausia15 kWh talpos kaupimo sistemų vidutinė kaina išliko apie 4 000 eurų, o didžiausia kaina sumažėjo iki 11 000 eurų trečiąjį metų ketvirtį nuo 14 000 eurų pirmąjį ketvirtį ir nuo maždaug 12 000 eurų antrąjį metų ketvirtį.
Tikimasi, kad ateityje elektros energijos kaupimo sistemų kainų skirtumai Lietuvoje toliau mažės dėl vartotojų poreikio įsigyti sistemas su papildomomis funkcijomis. Duomenys rodo augančią kaupimo technologijų reikšmę ir paklausą. Tam įtakos daro nuoseklus valstybės skatinimas.
Įmonės, ūkininkai ir energetinės bendrijos šiemet aktyviai teikė Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) paraiškas saulės elektrinių iki 500 kW ir kaupimo įrenginių iki 1 MWh įsirengimui finansuoti. Baigus įgyvendinti projektus, bus sukurta per 118 MWh elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių kaupimo pajėgumų. Skirtas finansavimas siekia 27,29 mln. eurų. 2025 m. rugsėjo 30 d. LEA duomenimis, įrengtų kaupimo įrenginių suminė įrengtoji talpa siekia 5,51 MWh, o jų įrengimui išmokėta 1,77 mln. Eur.
Elektros kaupimo technologijoms įgaunant vis didesnę reikšmę, ypač svarbu tampa jų kainų pokyčiai ir atsipirkimas. Mažėjant kaupimo įrenginių kainoms ir augant jų paklausai, plėtojami didelės talpos elektros kaupimo sistemų projektai, kurie yra vieni pagrindinių energetikos transformacijos elementų – jie leidžia didinti atsinaujinančiosios energijos dalį, mažinti CO₂ išmetimus ir stiprinti energetikos sistemos patikimumą. Strategiškai išdėstyti bei profesionaliai valdomi elektros kaupimo sistemų parkai gali pakeisti iškastinio kuro elektrines naudojamas piko metu, stabilizuoti energijos kainas ir užtikrinti didesnį energetinį saugumą.
Lietuvai atsijungus nuo BRELL elektros žiedo, regione atsirado didelis poreikis lanksčioms, greitoms ir efektyvioms tinklo balansavimo priemonėms. Elektros kaupimo parkai yra vienas pažangiausių būdų užtikrinti sistemos stabilumą, ypač didėjant atsinaujinančios energijos gamybai. Šie projektai padeda ne tik subalansuoti tinklą, bet ir sustiprina konkurenciją sisteminių paslaugų rinkoje.
Paieška archyve
