Energijos vartojimo efektyvumą didinti įsipareigojusios įmonės pernai sutaupė dvigubai daugiau energijos nei ankstesniais metais

Lietuvos įmonėms įgyvendinant įsipareigojimus pagal energijos sutaupymo susitarimus, 2024 metais bendras jų sutaupytos energijos kiekis siekia 441,74 GWh – tai daugiau nei Šiaulių miestui per metus patiekiama šilumos energijos ir du kartus daugiau nei sutaupyta 2023 metais. Didžiausi energijos sutaupymai pernai pasiekti paslaugų ir pramonės sektoriuose. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas iš Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų.

Prie Energijos sutaupymo susitarimų sistemos kasmet prisijungia vis daugiau įmonių, kurios įsipareigoja iki 2030 m. kiekvienus metus mažinti savo suvartojamos galutinės energijos kiekį ne mažiau kaip po 1,5 proc. nuo savo metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio. 2023–2024 m. prie energijos sutaupymo susitarimų sistemos savanoriškai prisijungė 30 valstybės valdomų įmonių bei kelios savivaldybių įmonės. Pagal naujos redakcijos Europos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus ateityje privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės. Dabar tokią prievolę turi didžiosios energetikos įmonės.

Energijos vartojimo efektyvumą didinti įsipareigojusios įmonės pernai sutaupė dvigubai daugiau energijos nei ankstesniais metais

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskirta vykdyti energijos sutaupymo susitarimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę. LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centras aktyviai dirba, valstybei siekiant įgyvendinti energijos taupymo ir energinio efektyvumo tikslus.

Energijos taupymo priemones įmonės dažniausiai įgyvendino savo veikloje. Pernai įmonės, siekdamos sumažinti energijos vartojimą, dažniausiai modernizavo patalpų apšvietimą, automatizavo pastatų inžinerinių sistemų valdymą, optimizavo jų darbo režimą, atnaujino savo automobilių parką, taip pat buvo modernizuojami įmonių veikloje naudojami technologiniai įrenginiai.

Vyrauja tendencija, kad bendri įmonių energijos sutaupymo metiniai planai viršijami. Įvertinus 2024 m. įgyvendintas energijos taupymo priemones, 16 įmonių, arba pusė įmonių, įgyvendinusių taupymo priemones, praėjusiais metais pasiekė susitarimuose numatytus sutaupymo planus, o kai kurios įmonės juos netgi viršijo 2 kartus ir daugiau. Kitoms įmonėms siūloma ieškoti resursų sparčiau ir didesne apimtimi įgyvendinti energijos taupymo veiklas ateityje, dokumentuose fiksuoti įdiegiamas priemones bei skaičiuojamus energijos sutaupymus.

LEA analitikai teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja įmones, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, įgyvendinant energijos taupymo priemones ir deklaruojant jų įgyvendinimą. Siekdami supaprastinti energijos sutaupymo susitarimų veiklos įgyvendinimo procesą, kad jis netaptų papildoma našta įmonėms, LEA ekspertai parengė ir rekomenduoja įmonėms naudoti įdiegtų taupymo priemonių metinių ataskaitų šablonus bei jų pildymo gaires. Taip pat siūloma naudoti LEA sukurtus įgyvendintų energijos taupymo priemonių sutaupyto energijos kiekio apskaičiavimo įrankius populiariausioms energijos taupymo priemonėms, kad būtų išvengta klaidų ir tinkamai suskaičiuotas sutaupytas energijos kiekis.

Kasmet daugėjant įmonių, įgyvendinančių taupymo priemones, didėja sutaupytos energijos kiekis. 2021 metais dvi įmonės sutaupė 1,73 GWh energijos, 2022 metais trys įmonės – 12,96 GWh energijos, 2023 metais 25-ios įmonės – 219,82 GWh, o 2024 metais 28 įmonės sutaupė 441,74 GWh.

Energijos sutaupymo susitarimus su Energetikos ministerija sudariusios įmonės jau ne pirmus metus įgyvendina energijos taupymo priemones galutinės energijos vartojimo objektuose ir prisideda prie nacionalinio tikslo iki 2030 m. sutaupyti 39,35 TWh galutinės energijos. Prognozuojama, kad įgyvendinti energijos sutaupymo susitarimai su įmonėmis iki 2030 m. prisidės prie Lietuvai iškelto tikslo 9 proc., arba 3,75 TWh.