Asmeninio transporto ateitis priklauso elektromobiliams. Tai aišku jau kurį laiką ir mažai kas su tuo norėtų ginčytis. Tačiau ar elektromobilis gali elektrą sau gaminti pats? Vandeniliniai automobiliai būtent tai ir daro, nors Šveicarijos federalinio technologijos instituto profesorius Anthony Pattas mano, kad tai – labai bloga mintis.
„Hyundai NEXO“ – vienas populiariausių vandenilinių automobilių Europoje
© Gamintojo nuotrauka
Anthony Pattas teigia, kad iškastinis kuras, dabar naudojamas šildymui ir transportui, turėtų būti pakeistas atsinaujinančiais energijos šaltiniais, bet tik ne vandeniliu. Pattas vandenilio naudojimą transportui pavadino „apsimetinėjimu švaria energija“ ir netgi laiko jį rimčiausia grėsme perėjimui prie atsinaujinančios energijos.
Ir tai – labai rimta mokslininko kritika. Pattas nesako, kad vandenilis neturi ateities – jis teigia, kad vandenilio naudojimas yra grėsmė sklandžiam persiorientavimui prie tikrai švarių energijos šaltinių. Elonas Muskas automobilius su vandenilio kuro elementais kažkada pavadino kvailais, tačiau Patto pozicija atrodo dar aršesnė.
Pattas teigia, kad vandenilis nėra energijos šaltinis, o tik jos transportavimo būdas. Nors vandenilio mūsų planetoje yra labai daug, jis niekada nėra grynas ir turi būti pagamintas. Pilkojo vandenilio gamyba į aplinką išskiria metaną ir anglies dvideginį – jis nėra toks jau draugiškas aplinkai. Mėlynasis vandenilis yra gaminamas skaidant gamtines dujas, o tai irgi nėra labai tvarus būdas. Tuo tarpu žalias vandenilis neturi žalingų emisijų, bet sunaudoja daug atsinaujinančios elektros energijos. Kodėl jos neturėtume naudoti tiesiogiai?
Beje, visos paminėtos vandenilio rūšys chemiškai yra identiškos ir skiriasi tik gamybos būdais. Pilkasis vandenilis dabar yra ne tik pats nešvariausias, bet ir pats populiariausias.
Jei vandenilis toks blogas, kodėl tokios kompanijos kaip „Hyundai“, „Toyota“, „Renault“, BMW ir kitos tyrinėja vandenilio technologijas? Pattas mano, kad Europos Sąjunga numato vandenilį kaip vieną iš kuro rūšių šildymui ir transportui. Profesoriaus nuomone, šį entuziazmą kursto ne kas kitas, o iškastinio kuro pramonė. „Europos vandenilio lobistai per metus išleidžia 50 milijonų eurų“, teigia Anthony Pattas, manantis, kad tai - paskutinė naftos pramonės galimybė išgyventi. Nes prisiminkite - vandenilio gamybai reikia daug energijos.
Paieška archyve
