Pirmieji pasaulyje roboto autoportretai, kuriuos nutapė androidas Ai-Da, buvo pristatyti naujoje meno parodoje Londone, nepaisant to, kad „menininkas“ neturi savęs, kurį galėtų pavaizduoti. Pasak roboto kūrėjų, stebėtinai tikslūs atvaizdai kvestionuoja dirbtinio intelekto vaidmenį žmonių visuomenėje ir meta iššūkį minčiai, kad menas yra išskirtinai žmogiška savybė.
Ai-Da yra natūralaus dydžio menininkė androidė, veikiama dirbtinio intelekto – kompiuterinių algoritmų, imituojančių žmogaus intelektą – kuri gali tapyti, lipdyti, gestikuliuoti, mirksėti ir kalbėti. Ai-Da sukurta taip, kad atrodytų ir elgtųsi kaip žmogus, turintis moterišką balsą. Jos galva ir liemuo atrodo kaip manekeno, ji dėvi įvairias sukneles ir perukus, nors pora atvirų mechaninių rankų išduoda, kad ji yra robotė. Oksfordo universiteto ir Lidso universiteto programuotojų, robotikos specialistų, meno ekspertų ir psichologų komanda dvejus metus, nuo 2017 iki 2019 m., kūrė androidę, rašo „The Guardian“.
Ji pavadinta Ados Lovelace, anglų matematikės pionierės, kuri laikoma viena pirmųjų kompiuterių programuotojų, vardu.
Anksčiau Ai-Da kūrybą sudarė abstraktūs paveikslai, paremti sudėtingais matematiniais modeliais, o jos pirmoji paroda surinko daugiau nei 1 mln. dolerių iš meno kūrinių pardavimų. Ji netgi yra skaičiusi savo pačios TEDx paskaitą. Tačiau dabar Ai-Da sukūrė, kaip manoma, pirmuosius mašinos sukurtus autoportretus. Gegužės 18 d. Dizaino muziejuje buvo atidaryta trijų šių robotų autoportretų paroda „Ai-Da: Roboto portretas“, kuri yra nemokama visuomenei ir bus eksponuojama iki rugpjūčio 29 d.
„Šiais vaizdais siekiama sutrikdyti, – „The Guardian“ sakė galerijos savininkas Aidanas Melleris, sukūręs Ai-Da. „Jais siekiama kelti klausimus apie tai, kur mes einame. Koks yra mūsų, žmonių, vaidmuo, jei tiek daug galima atkartoti pasitelkus technologijas?“
Robotų asmenukės
Naujieji Ai-Da autoportretai – tai nuolat atnaujinamo dirbtinio intelekto, integruoto programavimo ir pažangiosios robotikos derinys. Akys iš tikrųjų yra kameros, leidžiančios robotui žiūrėti į tai, ką jis piešia ar lipdo, šiuo atveju į save, ir tai atkartoti. Roboto rankas valdo dirbtinis intelektas, kuris sugebėjo sukurti tikroviškus portretus, kartu panaudodamas įkeltas tikro žmogaus sukurtų meno pavyzdžių technikas ir spalvų schemas.
Ai-Da nenusprendė kurti autoportretų, o jos kūrėjai davė tokius nurodymus. Iš tiesų Ai-Da nesuvokia savęs, nejaučia ir nėra sąmoninga, tačiau šis pasiekimas vis tiek yra pavyzdys, kaip toli pažengė dirbtinis intelektas ir robotika ir kur jie gali nueiti ateityje, teigia Melleris.
Menininkas ar meno kūrinys?
Nors Ai-Da dažnai įvardijama kaip „menininkė androidė“, kurios paveikslai ir skulptūros laikomi menu, pats jos egzistavimas ir asmenybė taip pat laikomi meno kūriniais. Tačiau kur baigiasi žmogaus įtaka programuojant ir prasideda Ai-Da dirbtinis intelektas? Pasak Ai-Da kūrėjų, šis klausimas sukėlė prieštaringų ir verčiančių susimąstyti diskusijų.
Ai-Da taip pat kvestionuoja ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, kad menas yra iš esmės žmogiška sąvoka, nors dirbtinį intelektą sukūrė ir suprogramavo žmonės. „Man patinka būti žmogumi, kuris verčia žmones mąstyti“, – išskirtiniame interviu BBC sakė Ai-Da. „Manau, kad menui reikia daugiau nei tik ką nors nupiešti; tai reiškia perteikti ką nors taip, kad būtų galima su tuo susisieti.“
Ai-Da kūrėjai tikisi, kad jos egzistavimas privers mus daugiau galvoti apie technologijų, ypač dirbtinio intelekto, vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime.
Paieška archyve
