Garsus gamtosaugininkas iš Poznanės rado originalų būdą, kaip suteikti džiaugsmo sunkiai sergantiems vaikams – sudarė galimybę iš arti pamatyti zoologijos sodo gyventojus, vaikams patiems nesikeliant iš lovos ar vežimėlio.
Šį originalų aparatą su vaizdo kamera, mikrofonu ir monitoriumi lenkų gamtosaugininkas Lukaszas Bodnarowskis nusižiūrėjo iš amerikiečių. Moderniomis technologijomis garsėjančiame Silicio slėnyje tokius aparatus darbe naudoja tie specialistai, kurie nenori kelti kojos iš namų arba jiems tiesiog reikia pasidairyti po laboratorijas ar pabendrauti su žmonėmis kitame mieste ar net kitame žemyne.
Lenkų gamtosaugininkas nusprendė pritaikyti šią technologiją sergantiems vaikams, nes jo paties šeimą ištiko didelė nelaimė.
„Prieš metus sužinojau, kad mano sūnus serga raumenų distrofija. Po to turėjau progą ar nelaimę praleisti kurį laiką Ispanijos klinikose, kur vaikai įkalinti lovose“, – sako L. Bodnarowskis.
Dėl nykstančių raumenų tokie vaikai jau nuo 10 ar 12 metų nebegali atsikelti iš lovos, todėl meškų gelbėjimo fondui vadovaujantis L. Bodnarowskis pradėjo ieškoti alternatyvų.
„Pagalvojau ir nusprendžiau, kad turiu sukurti programą, kuri susietų sergančius vaikus ir gyvūnus, mano fondą ir zoologijos sodus. Štai taip ir kilo ši idėja“, – pasakoja jis.
Tai iš tiesų nelabai sudėtinga technologija – savotiškas nuotoliniu būdu valdomas riedis su vaizdo kamera.
„Naudodami kompiuterį prisijungiame prie Leo – tai mūsų elektroninio padėjėjo vardas. Prisijungiame prie Leo ir su juo galime vaikštinėti po zoologijos sodą, galime stebėti dramblius, kaip jie ten gyvena. Vaikams tai patinka, ypač kai pamato šalia kameros didžiulį straublį“, – pasakoja gamtosaugininkas.
Poznanės zoologijos sode Leo, pavadintą pagal garsųjį futbolininką Messį, lydi sodo darbuotojas. Jis papasakoja ir parodo vaikams tai, ko lankytojai net nemato.
„Mes labai stengiamės, kad vaikai kuo daugiau pamatytų. Tai ne tik pramoga ar linksmybės, kai jiems ligoninėje galbūt liūdna ir ką nors skauda, tai ne tik pramoga, bet ir žinios apie gamtą“, – sako Poznanės zoologijos sodo atstovė Malgorzata Chodyla.
Labai liūdna, bet genetinės raumenų distrofijos ištikti berniukai retai kada sulaukia trisdešimties. Vis dėlto L. Bodnarowskis tiki, kad gamta ir mokslas padės jo sūnui ir kitiems vaikams įveikti ligą.
