Lietuvoje sparčiai populiarėjančios naujos elektrinės transporto priemonės iškelia vis daugiau neatsakytų klausimų. Šią vasarą šalies pajūryje dėl nesuvaldyto elektrinio paspirtuko du kartus nežymiai sužaloti pėstieji, tačiau iki šiol nėra aišku, kieno tai atsakomybė. Siekiant išvengti panašių incidentų ateityje, su šalies eismu susijusios institucijos jau sprendžia, kokių veiksmų reiktų imtis.
Visų pirma, iki kitų metų vasaros turėtų keistis transporto priemonių suskirstymas į kategorijas. Tai užtikrintų žmonių, ketinančių sėsti prie „paspirtukų-mopedų“ vairo, identifikavimą (rugpjūčio 5-ąją moterį su keturmečiu vaiku partrenkė dvi nepilnatemės merginos). Šiuo metu, kaip pirmadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba sakė BNS, elektriniai paspirtukai skirstomi į dvi kategorijas: Jei paspirtuko greitis neviršija 25 kilometrų per valandą ir jo galia yra iki vieno kilovato, paspirtukas laikomas elektriniu dviračiu. Tokiu atveju jo vairuotojams taikomos dviratininkų kelių eismo taisyklės – jie privalo dėvėti šalmą, gali važiuoti dviračių takais, šaligatviu bei važiuojamąja kelio dalimi.
Jei elektrinio paspirtuko maksimalus greitis yra nuo 25 iki 45 kilometrų per valandą ir jo galia siekia nuo vieno iki keturių kilovatų, tuomet jis kategorizuojamas kaip mopedas. Tokios transporto priemonės turi būti registruojamos, joms turi būti suteikiamas valstybinis numeris, privaloma techninė apžiūra bei civilinės atsakomybės draudimas. Taip pat – mopedo vairuotojo pažymėjimas. Išgirdus kiek daugiau nei pusę metų elektriniu paspirtuku besinaudojančio vilniečio Rimvydo Strazdo nuomonę tampa aišku, kad informacijos ir jos tikslumo paspirtukų savininkams dar trūksta.
„Nežinau, ar galiu taip sakyti, bet važinėju praktiškai visur. Važiuoti keliu baisu, nes mano paspirtukas išvysto maksimalų vos 25 km/h greitį. Dažniau renkuosi dviračių ir pėsčiųjų takus, bet ir pats suprantu, kad keliu šiokį tokį pavojų. Kol kas viskas gerai, tačiau norėtųsi aiškumo“, – kalbėjo R. Strazdas. Teisės aktų pakeitimus, susijusius su elektrinėmis transporto priemonėmis, nagrinėja tarpinstitucinė darbo grupė. Jai vadovauja vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas.
„Yra daug ką aptarti, tai kalbamės, deramės ir bus padaryta“, – pirmadienį BNS sakė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
Taigi, elektrinių paspirtukų vairuotojams belieka laukti, kol atitinkami įstatymai ir Kelių eismo taisyklės (KET) nurodys kokiu greičiu, kokiu būdu ir kur pastariesiems galima važiuoti. Pakeitimų sulauksime jau kitą vasarą, o iki to laiko patartina nepervertinti savo galimybių ir žinoti, kad kelyje esate ne vieni.
Paieška archyve
