Bent vieną elektronikos prietaisą dovanų per praėjusias žiemos šventes gavo net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, rodo apklausa. Didžioji dalis gavusių tokias dovanas, ketina jas naudoti patys, nes anksčiau tokio prietaiso neturėjo. Tačiau kai kurie susiduria su rimta dilema – kur dėti senąjį daiktą, kurį pakeitė naujai dovanotas? Didelė dalis planuoja senesnį tos pačios paskirties prietaisą „užkonserviuoti“ iki kol jo prireiks, tačiau ekspertai įspėja, kad neretai tokie daiktai saugomi be reikalo, galiausiai jie tampa elektronikos atliekomis. Geriau būtų dar veikiančius daiktus parduoti ar padovanoti tiems, kurie aktyviai jais naudosis. Š. m. sausį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis – 26 proc. gyventojų per praėjusias žiemos šventes gavo bent vieną elektronikos prietaisą dovanų. Populiariausios dovanos – mobilieji telefonai, jie sudaro beveik 35 proc. visų dovanų gautų elektronikos prietaisų. Taip pat populiarių dovanų eilėje rikiuojasi maistui bei kavai ruošti skirti įrenginiai, laikrodžiai ir barzdaskutės.
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, elektronikos prietaisai populiari dovana dėl savo praktiškumo, tačiau dovanojant didesnės vertės prietaisą saugiau būtų prieš tai išsiaiškinti poreikį. „Pavyzdžiui, mobilieji telefonai yra gana brangi dovana, todėl greičiausiai jie dovanojami konkrečiai žinant, kad žmogui reikia naujo prietaiso. Taip pat reikėtų pasitikslinti ar ketinamas dovanoti virtuvei skirtas įrenginys bus reikalingas – jau geriau kiek sugadinti staigmeną, nei padovanoti antrą tokios pat paskirties daiktą, pastatant žmogų į nemalonią padėtį, kuomet namie apsikraunama nereikalingais daiktais“, – pataria L. Ivanauskas.
Apklausos duomenimis, 43 proc. respondentų reigia, kad gavo dovanų daiktą, kurio anksčiau neturėjo, o didesniai jų daliai kyla dilema, kur dėti senąjį: 19 proc. respondentų planuoja seną daiktą dar laikyti namuose, kol jo prireiks.
L. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad daiktai, kaupiami namie, gali taip ir nesulaukti antro šanso tapti reikalingais, todėl protingiausia būtų iškart jais tinkamai atsikratyti: jei daiktas tinkamai veikia – perleisti į antrinę rinką, t. y. parduoti arba padovanoti, o jei tam nebetinkamas, tuomet saugiai išmesti užtikrinant, kad jis bus perdirbtas. „Kai kurie daiktai namie užsibūna nenaudojami net 3 ir daugiau metų. Kuo senesnis daiktas, tuo sunkiau jį parduoti ar perleisti kitiems, nes krenta ir vertė, taip pat gali atsirasti gedimų“, – sako EPA direktorius.
12 proc. respondentų ketina senąjį daiktą parduoti, dar tiek pat naudos abu daiktus, o 7 proc. ketina išmesti nebereikalingą elektronikos prietaisą į specialų konteinerį.
Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, barzdaskutes, ausines, mobiliuosius telefonus) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir tt. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu http://epa.lt/surinkimas.
Gyventojų apklausą EPA užsakymu š.m. sausio 23–30 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 507 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje.
Paieška archyve
