Karai žmonijos istorijoje prasidėjo nuo paprasčiausio priešininkų apsisvaidymo akmenimis, tačiau autonominių ryšio technologijų ir elektroninių jutiklių pažanga riedulius vėl grąžina į karo lauką, skelbia „Wired“.
Vašingtone (JAV) spalio mėnesį vykusiame metiniame Jungtinių Valstijų armijos asociacijos (AUSA) susitikime bendrovės „Lockheed-Martin“ atstovai pademonstravo naujausius savo plėtojamos žvalgybos technologijos SPAN (Self-Powered Ad-hoc Network) pasiekimus. Tai nuo pašalinių akių paslėptas, stebimoje vietovėje gerai užmaskuotas energijos požiūriu autonomiškas belaidžio ryšio daviklių tinklas, galintis rinkti ir perdavinėti paties įvairiausio pobūdžio informaciją, kuri gali dominti karinę žvalgybą.
Pasak „Lockheed-Martin“ specialistų, SPAN slapto šnipinėjimo tinklų techninė įranga jau sumažinta iki tokio dydžio, kad gali būti slepiama dėmesio neatkreipiančiuose objektuose, pavyzdžiui, ant žemės gulinčiuose dirbtiniuose akmenyse.
SPAN susideda iš į vadinamuosius jungliuosius (mesh) belaidžio ryšio tinklus sujungtų įvairios paskirties jutiklių, kurie, kai aktyvuojasi, gali „pareikalauti“ į stebimą vietovę išsiųsti bepilotį lėktuvą aptiktiems objektams stebėti ar pranešti apie kitas galimas išorinio žvalgybos reagavimo formas. Jei stebima vamzdynų ar tiltų struktūrų būklė, SPAN tinklu infrastruktūros objektus prižiūrintiems inžinieriams gali būti perduoti pranešimai apie galimą pavojų, kai davikliai aptinka specifines deformacijas. Skelbiama, kad SPAN sistemose naudojami specialūs algoritmai klaidingiems pranešimams apie galimą pavojų sumažinti.
„Lockheed-Martin“ SPAN vadina „padėk ir pamiršk“ technologija, nes jungliųjų tinklų davikliai gali jų įrengimo vietose veikti daug metų. Jiems nereikia techninės priežiūros, o energiją miniatiūrinei techninei įrangai teikia saulės baterijos. Tokių automatinio šnipinėjimo tinklų įrengimo ir eksploatavimo kaštai esą yra minimalūs, o stebimos vietovės aprėptis – labai didelė.
SPAN sistemos, „Lockheed-Martin“ atstovų teigimu, gali būti naudojamos žvalgybai, nuotoliniam ir nuolatiniam stebėjimui, pasienio apsaugai, vamzdynų, tiltų ir kitų inžinerinių objektų priežiūrai.
Tiesa, panašias akmenimis užmaskuotų daviklių sistemas turbūt pirmieji pradėjo naudoti žvalgybininkai: pernai D. Britanijos žvalgybos tarnyba MI6 oficialiai pripažino viename iš Maskvos (Rusija) parkų naudojusi dirbtinį akmenį, skirtą nepastebimam informacijos savo agentams perdavimui belaidžiu ryšiu.
Paieška archyve
