Didžiausias istorijoje Žemės palydovas – įslaptintas

Iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje pakilusi sunkioji raketa „Delta 4“ iškėlė į kosmosą didžiausią istorijoje dirbtinį Žemės palydovą, priklausantį JAV Nacionaliniam žvalgybos biurui (NRO).

Pranešama, kad raketa „Delta 4“ su įslaptintu žvalgybiniu palydovu „NROL-32“ iš kosmodromo Floridoje pakilo sekmadienį 22.58 val. GMT laiku. Komentuodamas sėkmingą raketos paleidimą, JAV karinių oro pajėgų brigados generolas Edas Wilsonas sakė, kad ši kosminė misija padės užtikrinti, jog gyvybiškai svarbūs NRO resursai ir toliau rems JAV nacionalinę gynybą, pranešė „Space.com“.

JAV žvalgybos tarnybų atstovų vadinamas didžiausiu istorijoje dirbtiniu Žemės palydovu, „NROL-32“, kurio funkcijos ir techninės savybės įslaptintos, buvo paleistas į kosmosą po visos eilės techninių nesklandumų, privertusių atidėlioti misijos pradžią. Pats naujausias iš jų buvo nustatytas lapkričio 19 dieną, kai bandymo paleisti raketą metu buvo aptikti du sugedę temperatūros davikliai, sakoma pranešime.

Nors tikrasis naujojo JAV žvalgybinio palydovo tikslas nėra žinomas, vienas NRO atstovas atkreipė dėmesį į milžinišką palydovo dydį. Rugsėjo 13 dieną JAV Nacionalinio žvalgybos biuro direktorius, į atsargą išėjęs karinių oro pajėgų generolas Bruce'as Carlsonas, sakydamas kalbą Karinių oro pajėgų asociacijos surengtoje konferencijoje, pranešė, kad sunkioji raketa „Delta 4“ netrukus iškels į orbitą didžiausią pasaulyje palydovą.

2009 m. liepą buvo paleistas didžiausiu pasaulyje komerciniu palydovu laikomas kosminis aparatas „TerreStar-1“. Jo masė – 6 910 kg. Palydovą su milžiniška 18 metrų skersmens antena į kosmosą iškėlė Prancūzijos raketa „Ariane 5“.

JAV sunkioji raketa „Delta 4“ šiuo metu yra didžiausia pasaulyje nepilotuojamiems kosminiams skrydžiams skirta skystąjį kurą naudojanti raketa nešėja, teigiama pranešime. Jos aukštis – 72 metrai. Pirmą kartą tokia raketa į kosmosą pakilo 2004 metais. Ji gali į žemąją orbitą aplink Žemę iškelti iki 24 tonų krovinį, o į geosinchroninę orbitą – 11 tonų.

Pasak NRO vadovo, naujasis palydovas yra „gyvybiškai svarbus“ šios tarnybos funkcijoms atlikti, o nauji žvalgybos palydovai keičia kosmose veikiančius senesnius palydovus, kurių ištekliai jau baigiasi. B. Carlsono teigimu, NRO palydovai orbitoje veikia iki 20 metų, nors jų apskaičiuotasis resursas siekia 3, 5 ar 8 metus.