Masačusetso Technologijų Instituto (MIT) mokslininkai kuria virusų pagrindu sudarytas mikrobaterijas, kurių dydis yra apie pusė vidutinės žmogaus ląstelės. Paula Hammond ir jos komanda, pasinaudodami virusų kultivacija ir litografija, sugebėjo pagaminti bateriją, susidedančią iš katodo, anodo ir elektrolito. Tikimasi, jog pasiekimas leis sukurti implantuojamus medicininius jutiklius bei mikroschemoje telpančias laboratorijas.
Teigiama, jog gamybos metodas nereikalauja brangios įrangos ir baterijos gali būti gaminamos kambario temperatūroje. Kaip gi pagaminamos tokios mažos baterijos? Pirmiausia paimama speciali gumos savybių turinti medžiaga, ant kurios paviršiaus mokslininkai litografijos būdu suformuoja 4-8 mikrometrų skersmens įdubas. Jose suformuojami keli sluoksniai dviejų polimerinių medžiagų, veikiančių kaip kietas elektrolitas ir baterijos skyriklis. Toliau pasitelkiami virusai - jie selektyviai susigrupuoja virš polimerų sluoksnių, taip suformuodami anodą. Tai nėra paprasti virusai - mokslininkai modifikavo jų genus ir dabar jie gamina kobalto oksido molekules surenkančių baltymų dangą - taip suformuojami ultraploni laidai (anodas).
Taip gaunamas mažyčių celių lapelis, kurių kiekviena padengta elektrolito ir kobalto oksido anodo sluoksniais. „Tada mes tiesiog apverčiame lapelį kita puse ir perkeliame elketrolitą ir anodą ant platinos ir ličio pagrindo“, pasakoja Hammond. Tyrinėtojai jau paskelbė, jog „gautas elektrodų masyvas pasižymi visišku elektrocheminiu funkcionalumu“, t.y. veikia kaip baterija.
Paieška archyve
