Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įgyvendino pirmąsias numatytas priemones, reikalingas Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimui. Pirmadienį dienos metu pralaidumai eksportui į Lenkiją pasiekė 230 MW. Didesni elektros prekybos pralaidumai sudarys geresnes sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje.
Asociatyvi nuotr.
„Didėjantys „LitPol Link“ pralaidumai yra nuoseklus žingsnis stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir integraciją į Europos elektros rinką. Kiekvienas papildomas megavatas eksporto pajėgumų atveria naujas galimybes Lietuvoje plėsti saulės ir vėjo energetiką. Tai leidžia ne tik efektyviau išnaudoti mūsų atsinaujinančios energijos potencialą, bet ir kurti papildomą vertę visam regionui. Įgyvendinamos priemonės, didinančios prekybos pralaidumus su Lenkija, yra svarbios, siekiant optimaliai išnaudoti sinchronizaciją ir suderinti saugumo bei atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminiai elektros prekybos pralaidumai nustatomi kiekvienam kitos paros 15 minučių periodui atskirai. Nuo Baltijos šalių sinchronizacijos elektros prekybai su Lenkija skirti pralaidumai vidutiniškai siekia apie 180 MW eksportui ir 157 MW importui. Praėjusių metų pabaigoje „Litgrid“ patvirtino Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimo koncepciją.
„Po sėkmingos Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ pirmiausia naudojama elektros sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti. Šiuo metu „Litgrid“ įgyvendino pirmąsias papildomas sistemos stabilumo užtikrinimo priemones, kurios sudarys sąlygas iki 36 MW dydžiu padidinti eksporto į Lenkiją pralaidumus esant didelei atsinaujinančių energijos išteklių gamybai. Toliau įgyvendindami numatytus veiksmus planuojame vis didesnę „LitPol Link“ jungties pajėgumų dalį paskirti elektros energijos prekybai. Didesni pralaidumai yra svarbūs Lietuvos energetikos transformacijai: papildomas elektros eksporto kiekis sudaro sąlygas tolesnei saulės ir vėjo elektrinių plėtrai, kuri stiprina Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir artina mus prie tikslo 100 proc. reikalingos elektros energijos pasigaminti vietoje ir iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Pagal parengtą koncepciją, iki 2026 m. pabaigos elektros eksporto per „LitPol Link“ jungtį pralaidumai galėtų siekti iki 365 MW, o importo – iki 200 MW.
2026 m. IV ketvirtį „Litgrid“ planuoja organizuoti izoliuoto darbo rezervo paslaugos aukcioną, kuriame galės dalyvauti rinkos dalyviai, valdantys kaupimo įrenginius.
„Nuo balandžio mėnesio naudodami mūsų dispečerinio valdymo sistemą padidinome prie perdavimo tinklo prijungtų saulės ir vėjo elektrinių jautrumą dažnio nuokrypiams. Toliau didesni prekybos pralaidumai bus susiję su galimybėmis Lietuvoje teikti dažnio stabilumą užtikrinsiančias papildomas paslaugas, kurias gali siūlyti prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupimo įrenginiai. Šiuo metu vykdoma vieša konsultacija dėl naujų paslaugų užsakymo aukciono. Taip pat bus reikalingas atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų įsitraukimas rengiantis atlikti avarinių situacijų valdymą“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.
2027 m. „LitPol Link“ eksporto pralaidumai galėtų siekti iki 500 MW, o importo – iki 353 MW. Iki Baltijos šalių sinchronizacijos eksporto pralaidumai įprastai siekė 350 MW, o importo – 492 MW.
„Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatore PSE šiuo metu įgyvendina sausumos elektros jungties „Harmony Link“ projektą. Pradėjus veikti „Harmony Link“, elektros prekybos apimtys tarp Lietuvos ir Lenkijos sieks iki 1200 MW importo ir eksporto kryptimis.
2025 m. vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o vasario 9 dieną sėkmingai sujungė savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija su kontinentine Europa sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
„Litgrid“ informacija
Paieška archyve
