Vienas iš svarbių kriterijų, planuojant interneto tiekėjo tinklą, yra apsisprendimas, kokias paslaugas ketinama teikti vartotojui šiandien, artimiausioje ateityje, ar net planuoti tolimesnėje ateityje galinčias atsirasti paslaugas. Interneto tiekimas daugumai atrodo vienintelė ir savaime suprantama paslauga, nors, pažiūrėjus atidžiau, pasirodo, kad duomenų perdavimas nėra pats svarbiausias pralaidumo naudotojas. Yra tokios paslaugos kaip IP televizija, IP telefonija, kurios vis dažniau yra siūlomos kartu su duomenų paketu.
Žinant kokios paslaugos bus teikiamos, galima įsivaizduoti, kokio srauto gali pareikalauti vienas IPT (IPT – interneto paslaugų tiekėjas) vartotojas. Pradedant tinklą projektuoti nuo vartotojo, stengiamasi, kad tinkle niekur nekiltų siaurų vietų. Paprastai vartotojas jungiamas prie 10/100 Mbps pralaidumo kanalo. Ir siekiant, kad nuo pat patekimo į operatoriaus tinklą, srautas būtų valdomas, vartotojui pateikiama jungtis turi būti valdomo komutatoriaus prievadu. Dėl dažniausiai pasitaikančio vartotojo tankio, patys populiariausi yra dvidešimt keturių 10/100 Mbps greičio prievadų komutatoriai su keletu Gigabit prievadų. Ten, kur vartotojų dar labai mažai, statomi nevaldomi komutatoriai arba 8 prievadų komutatoriai, nebūtinai turintys Gigabit prievadų. Dėl fizinių BaseT tinklo apribojimų, sujungimui su aukščiau hierarchijoje esančiais komutatoriais, naudojami optiniai sujungimai. Daugeliu atvejų tai būna vienamodis (SingleMode) LX sujungimas, kurio maksimalus atstumas yra iki 10 km. Vartotojo prieigai naudojamas komutatorius yra vadinamas bendriniu terminu „access switch“, o visa horizontali tokių komutatorių struktūra įvardijama kaip „access layer“ (prieigos lygmuo).
Kitoje pakopoje yra komutatoriai, kurie surenka srautą iš vartotojų prieigos komutatorių. Dėl savo funkcinės paskirties šie komutatoriai vadinami paskirstančiais arba agreguojančiais, o visa horizontali struktūra – „agregation layer“ arba „distribution layer“. Kaip jau minėta, vartotojų komutatoriai prijungiami optiniais ryšiais. Paskirstymo lygyje tikslinga naudoti optinius komutatorius, kurie surinktą srautą perduoda į aukštesnį lygmenį. Priklausomai nuo abonentinių komutatorių kiekio ir paties paskirstančio komutatoriaus prievadų kiekio, šiame lygmenyje gali atsirasti 10 Gigabit prievadų. Paskirstymo lygmuo gali susidaryti iš kelių pakopų, nors rekomenduojama naudoti tik vienos pakopos paskirstantį lygmenį.
Aukščiau esantis lygmuo paprastai projektuojamas kaip L3 segmentas. Tai reiškia, kad tarp komutatorių vyksta maršrutizavimas. Tokioje erdvėje nesusidaro kilpos, ir galima saugiai naudoti žiedus. Net jei maršrutizavimo protokolas sukurtų kilpą, tai nėra baisu, kadangi paketai turi TTL reikšmę, kuriai sumažėjus iki nulio, paketas naikinamas. Maksimali TTL reikšmė yra 255, o kiekvienas maršrutizatorius, perduodamas paketą į kitą potinklį, šią reikšmę sumažina vienetu. Priklausomai nuo bendro tinklo dydžio, rekomenduojama daryti 10 Gigabit ar net agreguotus 10 Gigabit žiedinius sujungimus. Iš centrinio žiedo daroma jungtis ir į IPT paslaugas užtikrinančius serverius. Kuo didesnis paslaugų tiekėjo tinklas, tuo didesnė duomenų dalis lieka centriniame žiede. Taigi, nėra vieno koncentruoto taško su visu vartotojų srautu. Taip pat šiame lygmenyje organizuojami sujungimai su kitais interneto paslaugų tiekėjais. Tai daroma taupymo sumetimais, nes susijungti su kitu lygiareikšmiu interneto paslaugų tiekėju yra pigiau nei pirkti papildomą srautą „į Lietuvą“ ar „į pasaulį“.
Pateikiamame pav. 1 galime matyti tipinę IPT tinklo topologinę schemą:
Apibendrinus pateiktą informaciją, galima nusipaišyti tinklo topologinę schemą. Nesvarbu, kokio dydžio tinklas planuojamas artimiausioje ateityje. Svarbiausia turėti drąsią ir optimistinę viziją, ir jos žingsnis po žingsnio siekti. Net pradėjus nuo nedidelio tinkliuko, laikantis suplanuotos struktūros, ateityje, išsiplėtus tinklui, nereikės nieko ar beveik nieko perdaryti, t.y. nebus papildomų išlaidų. Realios schemos koreguojasi pagal fizinius aplinkos veiksnius, tokius kaip ryšio kanalai tarp pastatų, nuomojamų optinių linijų pralaidumai, vartotojų tankio skirtumai.
