VU alumnai Ineta Plytnykienė, Alius Kubilius ir Mikas Pribušauskas, anksčiau kūrę sveikatai palankių maisto pasirinkimų programėlę „Billoka“, išvystė naują startuolį – „Pixbite.ai“. Šis produktas analizuoja maisto nuotraukas ir pateikia išsamią mitybos analizę bei asmenines rekomendacijas. 
Turint tvirtą pagrindą – svarbiausius verslo vystymo įgūdžius – galima lengvai prisitaikyti, keisti kryptį ir sklandžiai pereiti nuo vienos idėjos įgyvendinimo prie kitos. Vilniaus universiteto (VU) alumnai Ineta Plytnykienė, Alius Kubilius ir Mikas Pribušauskas, anksčiau kūrę sveikatai palankių maisto pasirinkimų programėlę „Billoka“, išvystė naują startuolį – „Pixbite.ai“. Šis produktas analizuoja maisto nuotraukas ir pateikia išsamią mitybos analizę bei asmenines rekomendacijas. Komanda dalijasi įžvalgomis apie produktą, startuolių ekosistemą ir tai, ką reiškia būti jaunu verslininku Lietuvoje.
Sprendimas siūlantis „kraujo tyrimą be kraujo“
Alius pasakoja, kad šiandien turėti unikalią idėją yra labai sudėtinga. Jis priduria, kad net bandant pagerinti jau egzistuojantį sprendimą turi veikti itin greitai.
„Pasiūlęs vienokį ar kitokį sprendimą, tu neturi daug laiko, nes konkurentai nesnaudžia ir gali tave aplenkti. Kalbant apie „Billoka“ sprendimą, mes kiek per ilgai užsisėdėjome. Generavome idėjas, stengėmės jas įgyvendinti, bet galų gale supratome, kad neturime aiškaus išėjimo taško. Negalima metų metus brandinti vienos idėjos – pasaulis keičiasi greitai, o tempas šiandien neleidžia svajoti dešimtmetį. Reikia veikti čia ir dabar“, ‒ sako pašnekovas.
Aliui antrina ir Mikas, pabrėždamas, kad jų vystyta „Billoka“ turėjo ir vis dar turi potencialo, bet šis produktas yra be galo sunkiai testuojamas.
„Tam reikia labai didelio kiekio realių klientų duomenų ir labai ilgo testavimo ciklo, kad sužinotume, kas iš tikro naudinga mūsų vartotojams“, ‒ sako jis.
Komanda šiandien pagrindinį dėmesį skiria „Pixbite.ai“ produktui, kuris sprendžia tą pačią žinių apie sveiką mitybą trūkumo problemą, tik visa tai daro greičiau.
„Problema yra ta, kad žmonės nežino, ką iš tikrųjų valgyti. Mes galvojame, kad valgome sveikai, bet kai pradeda trūkti vitamino D, geležies ar magnio, susiduriame su įvairiais negalavimais: refliuksu, nuovargiu, lėtu organizmo atsistatymu. Mūsų vystomas „Pixbite.ai“ siekia būti „kraujo tyrimu be kraujo“. Nufotografavus maistą, sistema parodo tavo mitybos spragas ir pasiūlo, kaip jas ištaisyti su tau tinkančiu maistu“, ‒ pasakoja Mikas.
Stebėdami tendenciją, kai vis daugiau įmonių visame pasaulyje keičia savo pavadinimus, logotipus, šio iššūkio nepabūgo ir VU startuolis.
„Nusprendėme sukurti kitą pavadinimą savo produktui, kuris visai kitoks nei anksčiau buvusi „Billoka“. Aišku, daugiausia iššūkių yra „nepamesti“ savo auditorijos, bet tai kol kas sekasi neblogai suvaldyti. Viską vykdant veržliai ir garsiai tikrai nėra ko bijoti“, ‒ teigia Ineta.
„Pixbite.ai“ ‒ sparčios dirbtinio intelekto plėtros rezultatas
Ineta pabrėžia, kad be dirbtinio intelekto (DI) plėtros „Pixbite.ai“ sprendimas apskritai nebūtų įmanomas.
„Atsižvelgiant į tai, kad už mūsų naudojamo nuotraukų apdorojimo slepiasi sudėtingi DI modeliai, šis sprendimas prieš penkis metus buvo neįsivaizduojamas. Būtent sparti DI plėtra įgalino klientų sveikos mitybos spragas ištaisyti greičiau ir paprasčiau“, ‒ sako ji.
Pasitelkus DI modelius tiek verslo plano rengimas, tiek „įėjimo į rinką“ strategijos kūrimas ar net tinklapio programavimas komandai truko žymiai greičiau.
„Anksčiau konkurentų analizei reikėdavo skirti daugybę valandų, kai šiandien užtenka vos keleto. Aišku, reikia žinoti, kaip dirbti su didžiaisiais kalbos modeliais (angl. large language models), kad gautum reikiamus rezultatus, bet informacijos paieškos vyksta žymiai greičiau. Tad jeigu anksčiau sugalvojus idėją pereiti visus etapus iki jos įgyvendinimo trukdavo mėnesius, šiandien gali prigalvoti jų daug ir jau po keleto dienų įvertinti, ar idėjos turi potencialo ar ne“, ‒ pasakoja Alius.
Nemažiau svarbu ir tai, kad DI ne tik pagreitina, bet ir sumažina procesų kainą.
„Anksčiau norint įdiegti naują funkciją ir ją ištestuoti reikėdavo daug laiko ir pinigų. Dabar viskas vyksta greičiau, todėl net ir klaidos kainuoja mažiau – nepavykus gali greitai pakartoti bandymą be didelių nuostolių. Aišku, DI neatliks darbų geriau nei ekspertų komanda, bet rutininius procesus tikrai palengvina“, ‒ atskleidžia Mikas.
Ryšys su VU ‒ svarbus faktorius ir konkurencinis pranašumas
Alius džiaugiasi, kad per šiuos metus pavyko išlaikyti ryšį su VU. Komanda dalyvauja universiteto renginiuose ir konsultuojasi su čia dirbančiais savo srities profesionalais.
„Dalyvavome VU Verslo mokyklos vykdomame GEM tyrime, konsultuojamės su VU Inovacijų skyriaus komanda, dalyvaujame VU Verslo mokyklos organizuojamuose verslo pusryčiuose, diskutavome VU Alumnų festivalyje. VU turi tinklą įvairių sričių mokslininkų, tad prireikus turime prieigą prie šio tinklo. Tai yra didžiulė nauda“, ‒ sako jis.
Rinkoje esti nemažai „Pixbite.ai“ konkurentų ‒ programėlių, kurios skaičiuoja kalorijas ir pasiūlo patarimus, kaip reikėtų maitintis. Bendradarbiavimas su VU ekspertais leidžia pasiūlyti moksliniais faktais grįsta informaciją.
„Mūsų sprendimas siekia tapti žmogaus asmeniniu mitybos specialistu. Kiekvienu atveju mes analizuojame vartotojų pateiktas nuotraukas ir suteikdami rekomendacijas remiamės mokslu patikrintais faktais. Mūsų programėlė nėra apie keto, carnivor ar kitokią, tuo metu madingą dietą, kuri neturi stuburo. Mes remiamės mokslu, todėl mūsų naudotojas nėra žmogus, kuris nori numesti du kilogramus iki vasaros, o tas, kuris nori jaustis gerai ir po dešimties metų. Džiugu, kad tokių žmonių daugėja“, ‒ teigia Mikas.
Investuotojai bando užčiuopti realią sprendimo vertę
Komanda kurį laiką aktyviai ieškojo investuotojų. Vis dėlto šiuo metu jos tikslas kiek kitoks ‒ pritraukti nemažą kiekį „Pixbite.ai“ naudotojų, kad būtų lengviau pagrįsti sprendimo vertę investuotojams.
„Investuotojams reikia aiškių įrodymų, kad mūsų sprendimas veikia, todėl siekiame turėti bent 1000 aktyvių vartotojų, kurie reguliariai naudoja produktą ir sprendžia vieną labai konkrečią mitybos problemą, pavyzdžiui, geležies trūkumą ar refliuksą“, ‒ sako Mikas.
„Aišku, šalia yra ir projektinės galimybės, tačiau šiuo atveju pagrindinis iššūkis kyla, nes dalis kvietimų reikalauja įnešti nemažą nuosavų lėšų sumą. Tai reiškia, kad projektus laimi didesnės, ilgiau veikiančios įmonės, o jauni startuoliai atsiduria tam tikrame vakuume“, ‒ sako jis
Pasitelkdami DI ir sukauptas komandos žinias, „Pixbite.ai“ šiuo metu produktyviai juda pirmyn savo jėgomis. „Esame pristatę sprendimą investuotojams, dalyvavę pitch`uose, tačiau šiame etape daugiausia dėmesio skiriame produkto viešinimui ir vartotojų pritraukimui. Tai – esminis žingsnis įrodant realią sprendimo vertę. Žinoma, tam reikia ir lėšų – reklama „Instagram“ ar „Facebook“ platformose kainuoja, tačiau tai vienas efektyviausių būdų pasiekti mūsų auditoriją“, ‒ priduria Alius.
Būti jaunu verslininku – lengviau nei bet kada anksčiau
Startuolių bendruomenė Lietuvoje vis auga ir stiprėja, tad komandos noriai dalinasi patirtimi.
„Tikrai naudinga, kai galime pasidalinti įžvalgomis su įmonėmis, kurios yra panašiame etape kaip ir mes bei gauti moralinį palaikymą. Jis irgi yra labai svarbus“, ‒ sako Ineta.
„Gal kiek gaila, kad tas bendravimas, nevirsta realiais veiksmais. Visi nori bendrauti, padėti, bet apsikeitus kontaktais ryšys dažnai nutrūksta“, ‒ priduria Mikas.
Aliaus teigimu, šiandien, kaip niekada anksčiau, galimybių jaunam žmogui pradėti verslą yra labai daug, o patirties galima semtis sėkminguose lietuviškuose startuoliuose.
„Jaunimas gali įsidarbinti sėkminguose lietuviškuose startuoliuose, susipažinti su šių įmonių virtuve, įgauti žinių, kontaktų ir drąsiai kurti savo verslą. Norint steigti įmonę Lietuvoje užtenka kelių šimtų eurų. Tai tikrai nėra daug, o juk egzistuoja ir įvairios mokesčių lengvatos jaunam verslui. Jauni žmonės turi puikias galimybes rizikuoti ir bandyti įgyvendinti idėjas. Sukūrus šeimą ir turint vaikų rizikos lygis yra daug mažesnis. Tad jaunimui reikia eiti ir daryti“, ‒ pabrėžia Alius.
