„Žmogaus skaičiavimo pajėgumai yra itin riboti, jis negali įvertinti tūkstančių kombinacijų, kad suplanuotų ekonomiškai patį efektyviausią planą visam transporto parkui, – kalba „NFQ Technologies“ verslo vystymo vadovas. – Todėl sukūrėme PALM – dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį algoritmą, skirtą many-to-many tipo planavimui.“
Transporto ir logistikos sektorius pastaraisiais metais susiduria su daugybe iššūkių dėl augančio pasaulio ekonomikos ir geopolitinės situacijos neapibrėžtumo, besikeičiančių tarptautinės prekybos reglamentų, kylančių energetikos kaštų ir nuolatinio darbuotojų trūkumo. Nors Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbti 2024-ųjų duomenys rodo, kad šalies transporto sektorius pernai dešimtadaliu didino veiklos apimtį, ekspertai teigia, kad įmonėms teks ir toliau ieškoti naujų būdų šio verslo atsparumui stiprinti. Vienas jų – technologinių sprendimų diegimas.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Maždaug 10 proc. Lietuvos BVP sukuriantis šalies transporto sektorius 2024-aisiais išlaikė augimą – remiantis VDA duomenimis, palyginti su 2023 m., pernai pervežtų krovinių apimtis didėjo 10,3 proc. Kelių transporto įmonės pernai trečius metus iš eilės didino pervežtų krovinių apyvartą ir pasiekė 137,9 mln. tonų. Vis dėlto, nepaisant teigiamų rodiklių, logistikos įmonėms tenka ieškoti sprendimų vis naujoms problemoms spręsti.
„Kvalifikuotų sunkvežimių vairuotojų trūkumas yra viena opiausių sektoriaus bėdų. Dauguma vairuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o jauni specialistai nepakankamai domisi šia profesija. Visoje Europoje trūksta daugiau nei 230 tūkst. sunkvežimių vairuotojų, ir šis skaičius gali išaugti net iki 745 tūkst. per artimiausius metus“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Anot pašnekovės, logistikos įmonės turi spręsti ir dar vieną svarbų iššūkį – tvarumo užtikrinimą. Europos Sąjungos Žaliasis susitarimas, kurio tikslas – iki 2050 metų sukurti klimatui neutralią ekonomiką, stipriai veikia transporto sektorių, Lietuvoje atsakingą už 30 proc. visų emisijų. Tai skatina įmones permąstyti savo strategijas ir ieškoti inovatyvių sprendimų, kaip mažinti CO2 pėdsaką ir išlikti konkurencingomis.
„Galimas šių aptartų problemų sprendimas – technologijų ir skaitmenizuotų įrankių diegimas. Nors inovacijos transporto sektoriuje dažnai reikalauja didelių pradinių investicijų, tačiau jų ilgalaikė nauda yra neabejotina – skaitmenizacijos sprendimai Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje reikšmingai prisideda prie veiklos efektyvinimo, sąnaudų optimizavimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo“, – įsitikinusi R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Transformacijai trūksta žinių ir finansų
Remiantis TIA atliktomis apklausomis ir analizėmis, svarbiausi iššūkiai skaitmenizavimo srityje, su kuriais susiduria Lietuvos transporto ir logistikos sektorius, yra susiję su kompetencijų trūkumu ir finansavimo klausimais. Įgūdžių trūkumas, pasak pašnekovės, yra ypač aktualus, nes inovatyvių technologijų diegimas ir panaudojimas reikalauja specifinių žinių bei sugebėjimų. Finansinių išteklių stoka taip pat reikšmingas faktorius, ypač mažesnėms įmonėms, kurios susiduria su didėjančiais veiklos kaštais ir ekonominiu spaudimu, apsunkinančiais investicijas į skaitmenines technologijas.
„Sprendžiant kompetencijų klausimą, logistikos įmonėms vertėtų apsvarstyti partnerystes su technologinius sprendimus kuriančiomis ir diegiančiomis bendrovėmis. Be to, inovatyvių sprendimų jau yra – nuo pažangių alyvų ir išmaniųjų padangų naudojimo iki moderniausių priekabų bei dirbtinio intelekto diegimo“, – sako TIA vadovė.
Naujas įrankis padeda planuojant
Programinės įrangos kūrimo įmonės „NFQ Technologies“ verslo vystymo vadovas Tadas Četkauskas, bendradarbiaudamas su logistikos sektoriaus bendrovėmis, pastebi, kad jos nuolat sprendžia tą patį uždavinį – kaip pelningiausiai ir tvariausiai įdarbinti savo sunkvežimius.
Anot T. Četkausko, viena didžiausių transporto industrijos problemų – vadinamieji tušti reisai, kai vilkikai važiuoja be krovinio. Tokios kelionės sudaro 20–30 proc. visų pervežimų Europoje, o įmonei, valdančiai šimtą vilkikų, jos gali kainuoti iki 2 mln. eurų per metus. Taigi kas penktas greitkelyje matomas vilkikas važiuoja be krovinio, nors krovinių netrūksta.
T. Četkauskas vertinimu, ši problema kyla ne dėl technologijų trūkumo, o žmogaus gebėjimų ribotumo: krovinių planuotojai negali vienu metu įvertinti visų rinkos duomenų, visų maršrutų, visų transporto priemonių būklės ir visų verslo prioritetų.
„Žmogaus skaičiavimo pajėgumai yra itin riboti, jis negali įvertinti tūkstančių kombinacijų, kad suplanuotų ekonomiškai patį efektyviausią planą visam transporto parkui, – kalba „NFQ Technologies“ verslo vystymo vadovas. – Todėl sukūrėme PALM – dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį algoritmą, skirtą many-to-many tipo planavimui. Tai reiškia, kad vietoje įprasto „vienas vilkikas – vienas krovinys“ modelio, kurio principu veikia planuotojo smegenys, PALM analizuoja visą transporto parką kaip vientisą sistemą ir derina daugybę galimų transporto vienetų bei krovinių kombinacijų tarpusavyje.“
Pasak pašnekovo, PALM vienu metu apdoroja milijonus sąveikų ir sudaro ekonomiškai efektyviausią maršrutų planą, prisitaikydamas prie įmonės specifinių tikslų, techninių apribojimų ir rinkos dinamikos. Toks sprendimas ne tik išlaisvina įmones nuo žmogiškos klaidos rizikos, bet ir paverčia planavimą duomenimis grįsta strategine veikla.
Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, tokie ir panašūs skaitmeniniai įrankiai, skirti vilkikų transporto vadybininkams, iki galo dar neišsprendžia visų procese kylančių problemų, tačiau situacija jau gerėja: „Manau, kad diegiami technologiniai sprendimai jau atliepia rinkos poreikį bei padeda spręsti tiek darbuotojų trūkumo, tiek tvarumo klausimus. Tuo pačiu, stabilesnė situacija rinkoje leidžia įmonėms apgalvoti ir jau investuoti į šią transformaciją.“
Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje šiuo metu veikia daugiau nei 7 500 įmonių. Didelė šio sektoriaus veiklos dalis yra orientuota į eksportą. Lietuvos logistikos įmonės daugiausiai dirba Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Italijos dalyje.
