Elektromobilis miesto ar priemiesčių gyventojams, turintiems nuosavą įkrovimo infrastruktūrą, gali būti puikus pasirinkimas. Tačiau kilometrų „rijikams“ švari transporto priemonė vis dar neatrodo patraukli – akimirksniu pripildomas benzino ar dyzelino bakas kuria didesnio naudojimo patogumo įspūdį. O galbūt egzistuoja tinkamų alternatyvų?
Elektromobilis miesto ar priemiesčių gyventojams, turintiems nuosavą įkrovimo infrastruktūrą, gali būti puikus pasirinkimas. Tačiau kilometrų „rijikams“ švari transporto priemonė vis dar neatrodo patraukli – akimirksniu pripildomas benzino ar dyzelino bakas kuria didesnio naudojimo patogumo įspūdį. O galbūt egzistuoja tinkamų alternatyvų?
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Kelionėse pravers spartesnis įkrovimas
Elektromobilių ekspertas, platformos „BestEV4Me“ įkūrėjas Tadas Ratkevičius po kelionės elektrine transporto priemone iš Vilniaus į Bratislavą Slovakijoje teigia, kad elektromobiliais jau galima keliauti taip pat, kaip ir automobiliais su vidaus degimo varikliais. Aišku, važiuojant tvarkingai, magistralėse laikantis greičio ribojimų ir, kaip rekomenduojama, kas 3–4 valandas stojant poilsiui.
„Šiuolaikiniai elektromobiliai patys sudėlioja maršrutą ir įsikrauna taip greitai, kad net pavalgyti nespėji – vaikus skubinti reikia“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovas.
Tiesa, T. Ratkevičius keliavo prabangiu „Audi Q6 e-Tron“ elektromobiliu, turinčiu didelę, beveik 95 kWh panaudojamos talpos bateriją ir 800 V elektros sistemą, užtikrinančią gerokai spartesnį įkrovimą nei rinkoje populiarios ir didžiausioje dalyje elektromobilių aptinkamos 400 V sistemos. Vis dėlto jis pataria žvelgti plačiau.
„Jeigu reikia elektromobilio kelionėms, žiūrėčiau ne tik į baterijos dydį, bet ir į automobilio efektyvumą, nes dideli ir sunkūs „premium“ modeliai su 100 kWh baterijomis dažnai nebūna itin ekonomiški – viena įkrova nuvažiuoja panašiai kaip efektyvūs vidutinės klasės elektromobiliai su 70–80 kWh baterijomis. Taip pat atkreipčiau dėmesį į įkrovimo greitį ir teikčiau prioritetą 800 V sistemoms“, – patarimus dalija ekspertas.
Dažniausiai – prabangiuose, bet yra ir įperkamų
Brangios 800 V sistemos dažniausiai sutinkamos prabangiuose automobiliuose. Jas naudoja „Porsche“, „Audi“, „Lucid“, kai kurie Kinijos gamintojai, pavyzdžiui, į Lietuvą jau atvykęs prabangusis „Xpeng“.
Vis dėlto tokią architektūrą galima rasti ir labiau įperkamuose modeliuose. Ją siūlo korėjiečių „Kia“ ir „Hyundai“ markės – EV6, EV9, „Ioniq 5“ ir „Ioniq 6“ modeliuose. „Kia“ 2025-ųjų viduryje atnaujino anksčiau „Europos metų automobilio“ titulą iškovojusio EV6 modelio dizainą, informacijos bei pramogų sistemą ir padidino baterijos talpą nuo 74 iki 80 kWh, išlaikydama iki 50 tūkst. eurų siekiančią kainą.
582 km pagal WLTP nuvažiuojantis modelis pagal baterijos dydį ir viena įkrova įveikiamą atstumą atitinka rinkos standartus, o 800 V sistema suteikia akivaizdžių papildomų privalumų.
Visų pirma, 800 V elektros architektūrą turintys automobiliai įkraunami gerokai greičiau. Vidutinėje klasėje tarp 400 V architektūrą turinčių automobilių didžiausias įkrovimo greitis svyruoja nuo 150 iki 200 kW, tik „Tesla“ iš tokios įtampos išspaudžia iki 250 kW galią. Savo ruožtu 800 V automobiliai geba įsikrauti iki 350 kW galia.
„Kia EV6“ ultra greito įkrovimo stotelėje gali pasiekti 263 kW įkrovimo galią ir bateriją nuo 10 iki 80 proc. papildyti per 17 minučių.
Greitesnis įkrovimas – ne tik ultra greitose stotelėse
800 V architektūros elektromobilių įkrovimo rodikliai stebina, tačiau galima pasiginčyti, kad jie toli gražu ne visuomet reikalingi – ultra greitų įkrovimo stotelių infrastruktūra dar nėra tiek išvystyta, kiek lėtesnio įkrovimo. Lėtesnėse, pavyzdžiui, Lietuvoje populiariose 150 kW įkrovimo galios stotelėse, tas pats „Kia EV6“ esą krausis taip pat, kaip ir 400 V architektūrą turintis „Volkswagen ID.4“.
Čia prasideda techninis įdomumas – taip nėra. 800 V elektromobiliams įkrovimo stotelėje reikia dvigubai mažesnės elektros srovės nei 400 V modeliams, o tai reiškia mažesnius energijos nuostolius ir geresnį įkrovimo efektyvumą.
400 V elektromobiliai gali pasiekti gana didelę įkrovimo galią, tačiau tik trumpą, ribotą laiką – vėliau ji krenta. Dėl to nerekomenduojama pradėti įkrovimo, kai baterijoje jau yra daugiau kaip pusė įkrovos: tokiu atveju procesas bus lėtesnis ir mažiau efektyvus. Tuo tarpu 800 V elektromobiliai maksimalią galią gali išlaikyti ilgiau ir vairuotojui suteikia daugiau lankstumo įvairiose situacijose.
Ekspertų platforma „EV-database.org“ pateikia visų automobilių įkrovimo kreives bei vidutinės įkrovimo galios ir trukmės lenteles. Štai 77 kWh bateriją turintis „Volkswagen ID.4“ 150 kW galios stotelėje nuo 10 iki 80 proc. įsikraus per 32 minutes, o vidutinė įkrovimo galia sieks 105 kW.
87 kWh bateriją turintis „Renault Scenic E-Tech“ užtruks 40 minučių, jo vidutinė galia bus mažesnė – 95 kW. Atnaujinta „Tesla Model Y“ savo 75 kWh bateriją papildys per 33 minutes, palaikydama 100 kW vidutinę galią.
Tuo metu 800 V architektūrą turinti „Kia EV6“ su 80 kWh baterija tokiame įkrovimo taške užtruks tik 27 minutes ir geriausiai išnaudos 150 kW stotelės potencialą, išlaikydama 130 kW vidutinę įkrovimo galią.
Kelionėse vidutinė įkrovimo galia turi didesnę reikšmę nei maksimali – tai lemia, kiek laiko teks stovėti ir kaip dažnai reikės sustoti. Be to, važiuojant dideliu greičiu, kai iš motorų reikalaujama daugiau galios, 800 V architektūros elektromobiliai yra efektyvesni.
