Profesionalūs robotai vejapjovės vis dažniau keičia vejos pjovimo traktoriukus ar darbininkus su žoliapjovėmis. Europoje pristatyti dideliems vejos plotams prižiūrėti skirti novatoriški sprendimai pasiekė ir mūsų šalies miestų bei verslo objektų žaliąsias erdves. Jie padeda ne tik taupyti lėšas ir žmogiškuosius resursus, bet ir išvengti aplinkos taršos, puoselėti geresnės kokybės vejas.
Profesionalūs robotai vejapjovės vis dažniau keičia vejos pjovimo traktoriukus ar darbininkus su žoliapjovėmis. Europoje pristatyti dideliems vejos plotams prižiūrėti skirti novatoriški sprendimai pasiekė ir mūsų šalies miestų bei verslo objektų žaliąsias erdves. Jie padeda ne tik taupyti lėšas ir žmogiškuosius resursus, bet ir išvengti aplinkos taršos, puoselėti geresnės kokybės vejas.
Pranešimo autorių nuotr.
Pastaraisiais metais robotų vejapjovių asortimentas labai išsiplėtė. Todėl sprendimus galima rasti įvairaus dydžio ir reljefo vejoms kokybiškai prižiūrėti. Nuo 1995 m. kuriami „Husqvarna“ robotai vejapjovės šiandien įveikia sudėtingiausias vejas su įvairiomis kliūtimis, šlaitus su 70 % nuolydžiu ir šlapią žolę. Jie kokybiškai darbuojasi ne tik miestų žaliuosiuose plotuose, bet ir įmonių teritorijose bei aplink įrenginius, prižiūri parkus, aikšteles, stadionus, golfo aikštynus. Pavyzdžiui, naujausias modelis CEORA per dieną gali nupjauti iki 2,5 ha ploto veją, o iš viso prižiūrėti – iki 7,5 ha. Jam instaliuoti nereikia jokių kontūro kabelių – jis sistemingai pjauna žolę orientuodamasis pagal palydovų signalus, GPS technologiją. Ekologiškas sprendimas be darbuotojo priežiūros
Kiti profesionalūs robotai vejapjovės „Husqvarna Automower 550 EPOS“ tyliai darbuojasi Kauno Nemuno saloje.
„Žalgirio“ arenos baseinas buvo statomas taip, kad darniai susilietų su Nemuno salos aplinka. Ant baseino stogo sudygus žolei, jis tarsi susiliejo su aplinka ir tapo Nemuno salos parko dalimi. Be abejo, visai aplinkai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, – pasakoja Emilis Vaitkaitis, „Žalgirio“ arenos baseino vadovas. – Robotai vejapjovės buvo pasirinkti, nes tai ekologiškas sprendimas, nereikalaujantis papildomos darbuotojo priežiūros. Taip sumažinami žaliųjų erdvių priežiūros kaštai. Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas su „Husqvarna“ bendradarbiauja ne vienerius metus, todėl žinome, kad tai yra patikimi partneriai. Taip pat Kauno miestas naudoja robotus žoliapjoves žaliųjų zonų priežiūrai ir neturi nusiskundimų.“
Gvidas Pilipavičius, šiuos robotus „Žalgirio“ arenos baseino aplinkai prižiūrėti įdiegusios UAB „Aplinkos priežiūros technika“ robotų vejapjovių ekspertas, pasakoja, kad čia kelių hektarų teritorijai prižiūrėti yra pasitelkti trys „Husqvarna“ robotai „Automower 550“. Robotai parenkami įvertinus reljefą, prižiūrimos teritorijos dydį, kliento poreikius ir reikalavimus.
Beje, planuojama, kad kitąmet robotai pjaus veją ir ant „Žalgirio“ arenos baseino stogo.
CEORA – robotas vejapjovė ypač dideliems plotams
Ypač dideliems vejos plotams kokybiškai prižiūrėti parenkami palydovinės navigacijos sistema valdomi naujos kartos robotai vejapjovės „Husqvarna CEORA“. Šis vienas robotas gali pjauti iki 7,5 ha teritoriją. Toks pirmasis robotas Lietuvoje buvo instaliuotas šią vasarą. Jis Kaune prižiūri Nemuno ir Neries Santakos parką.
Kristina Parachomikienė, UAB „Kauno švara“ atstovė spaudai, pasakoja, jog bendrovės tikslas – puoselėti miesto žaliąsias zonas, kad būtų malonu apsilankyti ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams.
„Siekiame, kad žaliosios miesto erdvės būtų nepriekaištingos, todėl tenka įdėti nemažai darbo. Nusprendėme pasinaudoti robotais vejapjovėmis, kurie būtų maksimaliai patogūs naudoti ir kaskart užtikrintų tobulą rezultatą – veja nuolat būtų nepriekaištingai nušienauta, užtikrinamas tolygus žolės nupjovimas. Taip pat svarbu, kad naudojant elektra varomus robotus vejapjoves neišmetama teršalų, nėra triukšmo, todėl jie yra ekologiškas sprendimas rūpinantis miesto žaliosiomis zonomis. O išmaniosios programėlės pagalba robotą galime valdyti iš bet kurios vietos“, – reikalavimus robotams vejapjovėms vardija „Kauno švaros“ atstovė.
„Kauno švara“ tiekėją parinko viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Poreikis buvo, kad viena vejapjovė robotas šienautų visą numatytą plotą – daugiau kaip 4 ha. Iki jo šį plotą beveik visą darbo dieną reguliariai turėjo pjauti du darbininkai: su vejos pjovimo traktoriuku ir žoliapjove, kur traktoriukas nepasiekdavo.
„Jei ne pasirinktas galingas robotas vejapjovė, numatytam plotui nušienauti prireiktų kelių robotų. Norėjome, kad vienas robotas nušienautų šį plotą, – pasakoja K. Parachomikienė. – Dabar turime vieną didelį robotą, kuris nušienauja beveik visą Santakos parko teritoriją. Rezultatas – veja nuolat vienodo aukščio, ji tapo tanki ir graži, nebereikia važiuoti tikrinti, ar jau laikas šienauti.“
G. Pilipavičius patvirtina, kad didelėms privačioms ar viešosioms vejoms prižiūrėti CEORA yra optimalus sprendimas: „Pavyzdžiui, jo priežiūra Santakos parke – tik peiliukų keitimas“. CEORA apie 30% sumažina vejos priežiūros sąnaudas, beveik išvengiama triukšmo, iki nulio sumažinamas tiesioginis CO2 išmetimas. Yra suskaičiuota, kad, pvz., palyginti su dyzeliniu „Husqvarna P 525DX“ vejos pjovimo traktoriuku, bendras CO2 pėdsakas per visą vejos roboto gyvavimo ciklą gali būti sumažinamas net 83 %.
Sprendimai – ir sudėtingiausioms teritorijoms
Anot „Aplinkos priežiūros technikos“ robotų vejapjovių eksperto, ši technika gali būti parinkta ir ypač sudėtingoms teritorijoms prižiūrėti. Pavyzdžiui, Kauno oro uosto teritorijoje skirtinguose sklypuose, kurių bendras plotas per 1,2 ha, nuo šios vasaros veją pjauna du belaidžiai robotai ir keturi „laidiniai“, kuriems darbo zonos perimetrą apibrėžia specialus požeminis kabelis. Tai „Husqvarna“ modeliai „Automower“ 550 EPOS, 450X NERA ir 430X NERA.
„Modeliai NERA ypatingi tuo, kad jie gali dirbti ir laidais pažymėtame perimetre, ir įdiegus naudoti belaidę technologiją, kai virtualios ribos sukuriamos naudojant palydovus“, – akcentuoja G. Pilipavičius.
Tomas Urbonas, Kauno oro uosto operacijų vadovas, pasakoja, kad organizacija nuolat visose srityse siekia efektyvumo.
„Tai tikslas, kuris aktualus tiek strateginiame, tiek taktiniame, kasdienių darbų lygmenyje. Būtent vejos priežiūra oro uostuose yra labai svarbus darbas ne tik dėl bendros aplinkos estetikos, bet ir dėl siekio užtikrinti aviacijos saugumą. Kasdieninis vejos pjovimas, priežiūra reikalauja daug laiko sąnaudų, jei tai periodiškai turi atlikti kolega. Mūsų pagrindinis tikslas buvo ir yra efektyvinti šią veiklą, palengvinti ir supaprastinti vejos priežiūros procesą, tuo pačiu išlaikant kokybišką rezultatą“, – pasakoja T. Urbonas.
Jis teigia, kad įmonė nuolat stebi, kokios rinkoje yra technologinės naujovės, kurios galėtų palengvinti procesus ir pagal tai dėlioja technines specifikacijas, vėliau vykdo viešuosius pirkimus paslaugoms ar technologijoms įsigyti.
„Mums svarbiausia, kad naudojama technika būtų patvari, kokybiška ir efektyvi, – teigia Kauno oro uosto operacijų vadovas. – Pasitelkę vejos priežiūrai robotus vejapjoves pirmiausia taupome mūsų kolegų laiką, o tai leidžia mums nukreipti pajėgumus į tas sritis, kurios mums dar svarbesnės. Žvelgiant iš estetinės pusės – veja tikrai tapo žalesnė, lygesnė, o tai, tikime, irgi yra svarbu bendram oro uosto aplinkos vaizdui, svarbu ir keleiviams.“
„Aplinkos priežiūros technikos“ robotų vejapjovių ekspertas atkreipia dėmesį, kad gamintojas tiek ištobulinęs robotus vejapjoves ir juos supaprastinęs, jog naudodamasis instrukcija ir taisyklėmis „jį instaliuoti ir paleisti gali beveik kiekvienas žmogus“. O visi robotai valdomi mobiliosiomis programėlėmis, kurios yra skirtingos fiziniams ir juridiniams asmenims.
