Latvijos įmonė „PERUZA“, kurianti įrangą gamybos įmonėms, kartu su IT įmone „dots“ sukūrė depozito automato prototipą. Pasitelkdamas dirbtinį intelektą, naujasis įrenginys gali atpažinti įvairias priimamų pakuočių rūšis.
Latvijos įmonė „PERUZA“, kurianti įrangą gamybos įmonėms, kartu su IT įmone „dots“ sukūrė depozito automato prototipą. Pasitelkdamas dirbtinį intelektą, naujasis įrenginys gali atpažinti įvairias priimamų pakuočių rūšis. Šią savaitę Rygoje naujiena buvo pristatyta visuomenei – Duomo aikštės praeiviai turėjo galimybę išbandyti šį depozito automatą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Depozito įrenginys / Pranešimo autorių nuotr.
„PERUZA“ valdybos narys Robertas Dlohi sako, kad įrenginio prototipas – originali koncepcija, sukurta mokantis iš pasaulyje jau veikiančių sprendimų.
„Idėją įgyvendinti pradėjome prieš metus savo Kompetencijos centre kartu su įmone „dots.“, kai nutarėme imtis sprendimų, kad šiukšles būtų galima rūšiuoti ten, kur dažniausiai jos atsiranda. Ši sistema yra lengvai apmokoma atpažinti naujas pakuotes, pakuotes ji geba atskirti ne tik pagal brūkšninį kodą, bet ir pagal kitus požymius: formą, svorį, medžiagą. Taip galima perdirbti daugiau pakuočių ir sumažinti šiukšlių kiekį – kitos depozito sistemos tokią problemą sprendžia tik iš dalies. Įrenginys sukurtas taip, kad reikėtų kuo mažiau rankų darbo ar žmogaus dalyvavimo prižiūrint įrenginį“, – sakė jis.
Pasak jo, šiuo metu rinkoje daugiausia naudojami įrenginiai, priimantys nedaug pakuočių rūšių ir veikiantys labiau kaip brūkšninio kodo skaitytuvai.
Įrenginį išbandė ir Latvijos parlamento Nacionalinio ūkio, žemės ūkio, aplinkos ir regioninės politikos komisijos nariai. Šiuo metu Komisija jau per trečiąjį skaitymą nagrinėja Pakuočių įstatymo, kuriuo Latvijoje planuojama įdiegti depozito sistemą, pakeitimus.
„PERUZA“ kartu su IT įmone „dots.“ sukurtas įrenginys gali atpažinti 0,5 l ir (arba) 1,5 l PET butelį, 5 l plastikinį butelį, 1,5 l plastikinį kanistrą (pvz., langų plovimo skysčio pakuotę), 0,33 l ir 0,5 l gėrimų aliuminio skardinę, kartoninę „Tetra Pak“ pakuotę, 0,5 l stiklinį gėrimų butelį, 0,7 l stiklinį gėrimų butelį (pvz., vyno pakuotę) ir 0,5 l stiklainį. Jei įrenginys negali atpažinti į jį patekusios pakuotės, ji patenka į neatpažintų atliekų srautą.
„Kasmet į pasaulio vandenynus patenka daugybė plastikinių pakuočių, kurios veikia kaip tylus žudikas – šiandien Latvijoje dar to nejaučiame, bet jei nieko nedarysime, nukentėsime ir mes, ir mūsų vaikai. Tikime, kad sprendimai, kaip kovoti su šiuo tyliuoju žudiku, turi būti paprasti ir saugūs, o Latvija turi unikalią galimybę pradėti naują tokių sprendimų kartą. Kiekvienas iš mūsų turi pasistengti ateiti iki surinkimo punkto ir ten palikti sukauptas pakuotes, nepriklausomai nuo jų kilmės, formos, būklės ir medžiagos, ir nesukti galvos, į kurį konteinerį ar automatą reikia mesti tam tikrą pakuotę. Be to, turime būti įsitikinę, kad pakuotės vėliau bus tinkamai perdirbtos, nebus kraunamos į didžiulį kalną. Naujausias robotikos ir dirbtinio intelekto galimybes išnaudojantis sprendimas yra mūsų vizija ir jau šiandien galime parodyti sukurtą prototipą“, – pasakoja „dots.“ atstovas Aigaras Jaundalderas.
„Diskusijos dėl depozito sistemos įdiegimo Latvijoje tęsėsi metų metus, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Latvijos įmonės savo jėgomis sukūrė įrenginį, galintį priimti įvairios talpos ir medžiagų pakuotes. Be abejo, tai naujovė Latvijoje ir greičiausiai visame pasaulyje. Manau, kad Latvija jau nuo 2022 m. turi galimybę (kaip numatyta Seime nagrinėjamame Pakuočių įstatymo pakeitimo projekte) įdiegti platesnę ir išmanesnę depozito sistemą, atitinkančią šiuolaikinius vartojimo įpročius ir motyvuojančią gyventojus rūšiuoti ir perdirbti įvairias atliekas – ne tik skardines, PET ar stiklinius butelius“, – pabrėžia Latvijos „Žaliojo punkto“ direktorius Kaspars Zakulis.
