Įsivaizduokite, vieną rytą jūs atsibundate ir nebegalite prisijungti prie savo „Facebook“ paskyros. Tačiau ten kažkas kitas aktyviai skelbia keistus įrašus, kurių pats niekada nekeltumėte. Kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ ataskaita atskleidė, kad sukčiai tamsiajame internete (angl. darkne) gan pigiai pardavinėja socialinių medijų slaptažodžius. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, atskleidžia būdą, kaip galima pasitikrinti, aržmogaus duomenys nebuvo pavogti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Reikia suprasti, kad įsilaužėlis dažniausiai mato ne jus, o tiesiog eilutę duomenų bazėje. Programišiai automatizuotais įrankiais surenka tūkstančius paskyrų ir parduoda juos urmu už centus. Jie patys į šiuos duomenis gali net ir nesigilinti. Tačiau pirkėjas laužyne kantriai ieško vertingų detalių. Ir jei jis randa vieną auksinį slaptažodį, kuris sutampa su jūsų darbo pašto ar banko prisijungimu, štai tada menka investicija jam atneša didžiulį pelną“, – pabrėžia D. Povilaitis.
Kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ ataskaita rodo, kad „Facebook“ ir „Instagram“ slaptažodžiai yra pigiausi, jie sukčiams gali atsieiti mažiau nei 1 eurą. 1-2 eurus kainuoja „Netflix“ prisijungimo duomenys. Apgavikai už internetinių mokėjimų platformos „PayPal“ paskyrų slaptažodžius pakloja nuo 1 iki 1200 eurų.
Net ir „TikTok“ ar kitų socialinių medijų slaptažodžiai sukčiams gali leisti pasiekti ir mokėjimo informaciją. Dauguma vartotojų pastebi, kad jų slaptažodžius nulaužė tik tada, kai apgavikai pradeda aktyviai naudoti „Facebook“ paskyrą.
Lietuvių prisijungimus parduoda brangiau
Sukčiai duomenų vertę nusprendžia pagal tai, ką su informacija galima padaryti ar kiek iš jos įmanoma uždirbti. „F-Secure“ duomenimis, brangiausiai kainuoja tų „Meta“ paskyrų duomenys, kuriose žinomas žmogus patvirtino savo tapatybę. Net „Netflix“ ar „Spotify“ prisijungimai dažnai yra susieti su socialinių tinklų ar el. pašto paskyromis, kurios savo ruožtu atidaro dar daugiau durų.
„Europos Sąjungos (ES) piliečių socialinių tinklų slaptažodžiai sukčiams yra vertingesni nei kitų užsienio šalių vartotojų dėl šiandieninės geopolitinės situacijos. Interneto „troliai“ gali nusipirkti lietuvių „Facebook“ paskyrų prisijungimo duomenis ir ten tikslingai skelbti neteisingą informaciją“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
Kaip pasitikrinti, ar prisijungimai nepateko į tamsųjį internetą?
Užsienyje jau dirba savanoriai „virtualūs patruliai“, pavyzdžiui Ryan Montgomery, kuris visuomenei pasakoja apie tai, kas gali tykotinematomoje interneto pusėje. Pavyzdžiui, jo sukurta programa „Pentester.com“ leidžia paprastiems žmonėms pamatyti, ar duomenys nepateko į tamsųjį internetą. Įrankis užfiksuoja, jei sukčiai paskelbė asmens arba įmonės klientų informaciją nelegaliuose forumuose, prekyvietėse ir paslėptuose puslapiuose.
„Net jeigu niekas tamsiajame internete nenuperka ar nepanaudoja žmogaus prisijungimų, informacija ten išlieka visam laikui. Jeigu asmuo nekeičia slaptažodžių, programišiai šią informaciją gali panaudoti ir po metų ar net dar vėliau, tad naudinga reguliariai atnaujinti prisijungimo duomenis. Taip jie sukčiams taps beverčiai“, – pataria kibernetinio saugumo vadovas.
D. Povilaitis pataria aktyviai reaguoti, jei žmogui elektroniniu paštu ateina pranešimas apie naują prisijungimą prie paskyros. Bankų, „Sodros“, ryšio operatorių ar kitų atsakingų įstaigų darbuotojai taip pat gali padėti uždaryti ar laikinai įšaldyti paskyras, kuriose yra ypač jautri asmeninė informacija.
Anot „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, asmens socialinių tinklų prisijungimo duomenys atidaro duris į jo veiklą skaitmeninėje erdvėje. Lietuvių asmeninė informacija yra ypač vertinga sukčiams, tad visoms paskyroms verta naudoti skirtingus slaptažodžius. Geriausia apsauga nuo kibernetinių nusikaltėlių yra kiekvieno budrumas ir greita reakcija į keistus veiksmus paskyrose.
Paieška archyve
