Kibernetinių grėsmių mastas Lietuvoje sparčiai didėja – Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 3,5 tūkst. kibernetinių incidentų, tai yra 63 proc. daugiau nei 2023 m. Reikšmingą šio augimo dalį (59 proc.) sudarė socialinės inžinerijos metodais pagrįsti sukčiavimo atvejai, kai pasitelkiant apgaulę buvo siekiama išvilioti jautrią asmeninę ar prisijungimo prie asmeninių finansų informaciją.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip pažymi Andrėjus Mochovas, „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims, vartotojai vis dar išlieka labiausia pažeidžiama kibernetinio saugumo grandis. Tai patvirtina ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenys – pernai Lietuvoje paveiktų duomenų subjektų skaičius padidėjo beveik 3 kartus (1,5 mln.), palyginus su 2023 m.
„Vis daugiau paslaugų keliantis į virtualią erdvę į tai reaguoja ir piktavaliai – jie įvairiais būdais siekia patraukti vartotojų dėmesį, siūlo milžiniškas nuolaidas, organizuoja netikras loterijas, prisidengę žinomų prekių ženklų identitetu kuria fiktyvias savitarnos svetaines. Visų šių veiksmų tikslas bendras – pasipelnyti išviliojant gyventojų lėšas arba gaunant prieigą prie jų asmeninių finansų ir sąskaitų“, – sako A. Mochovas.
Kaip pastebi kibernetinio saugumo ekspertas, pastaruoju metu periodiškai fiksuojami atvejai, kai sukčiai kuria vizualiai autentiškas, tačiau apgaulingas svetaines, imituojančias oficialią internetinių puslapių aplinką. Tokiais metodais siekiama išvilioti vartotojų prisijungimo duomenis, jautrią asmeninę informaciją, o taip pat priversti atlikti mokėjimų pavedimus pasinaudojus vartotojų neatsargumu.
„Tokio pobūdžio interneto svetainių klastotės neretai patenka tarp paieškos sistemų rezultatų, todėl svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti matomą turinį. Vartotojai turėtų atidžiai tikrinti svetainių adresus, vengti nuorodų su neaiškiomis galūnėmis, neįprastais pavadinimais ar simboliais. Jeigu kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo – nereikėtų suvesti jokių asmens ar prisijungimo duomenų, ir oficialiais kanalais kreiptis į bendrovę“, – pabrėžia A. Mochovas.
Ekspertas primena, kaip atpažinti rizikingas situacijas ir pasirūpinti savo duomenų saugumu:
- Visada tikrinkite svetainės adresą. Jei matote neįprastus pavadinimus („supercybercash“), papildomus simbolius ar lietuviškoms svetainėms nebūdingas domeno galūnės („.com“, „.net“ ar „.digital“) svetainė greičiausiai yra netikra ir fiktyvi;
- Naudokite tik oficialius „Lietuvos draudimo“ adresus;
- Neveskite savo asmeninių duomenų ir nespauskite nuorodų, jei turite nors menkiausių abejonių;
- Kilus įtarimams, naudokite atvėsimo laikotarpį – dėl savo veiksmų pasitarkite su šeimos nariais ir artimos aplinkos žmonėmis;
- Pasirinkite saugiausią prisijungimo būdą – mobiliąją programėlę;
- Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius, aktyvuokite daugiafaktorinę autentifikaciją visose svarbiose paskyrose;
- Periodiškai atnaujinkite savo įrenginius ir programinę įrangą – tai padeda užkirsti kelią galimoms saugumo spragoms, nes sukčiai nuolat ieško naujų sukčiavimo būdų ir kanalų.
Paieška archyve
