Telefoninių ir internetinių sukčių veikla – vis intensyvesnė: policijos duomenimis, vien pirmąją lapkričio savaitę nuo jų nukentėjo per 10 gyventojų, iš kurių išviliota beveik 140 tūkst. eurų. Ekspertai ne tik perspėja, kad artėjant išpardavimų bumui ir kalėdinei prekybai internetiniai nusikaltėliai gali dar labiau įsisiautėti, bet ir dalijasi patarimais, kaip reikėtų nuo jų saugotis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Artėjant „Juodajam penktadieniui“ ir kalėdinei prekybai, sukrunta ne tik dovanų artimiesiems ieškantys žmonės, bet ir pakilia jų nuotaika, sumenkusiu atidumu bei elementariu nuovargiu besinaudojantys sukčiai. Neseniai identifikuota beveik 900 kenkėjiškų interneto svetainių, „apsimetančių“ populiariausia pasaulyje apsipirkimo platforma „Amazon“. Turbūt nereikia nė sakyti, kad dalis internete vis dažniau apsipirkinėjančių lietuvių, „numigravę“ į tokias svetaines, gali lengvai likti ir be dovanos, ir be pinigų“, – sako „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Kaip atskirti netikras svetaines?
Netikrų svetainių internete yra daugybė, o dalis jų suprogramuotos taip kruopščiai, kad praktiškai nesiskiria nuo tikrųjų – tų, kurias imituoja. Vizualiai jas atskirti tikrai nelengva, tad čia padėti gali atidus internetinio adreso patikrinimas. Vienas stipriausių požymių, kad svetainė saugi, yra tai, kad jos internetinis adresas prasideda https://. Raidė „s“ adrese rodo SSL saugumo sertifikatą, kurio sukčių sukurtos svetainės neturi ir jų adresai dažniausiai prasideda http://.
Iš dalies galėtų padėti ir internetinė adreso paieška, pavyzdžiui, „Google“ sistemoje. Tikrosios svetainės adresas, paieškoje įrašytas su kabutėmis, paprastai sugeneruoja kur kas didesnį rezultatų skaičių nei padirbtos svetainės adresas. Pavyzdžiui, „Google“ sistemoje adresas „amazon.com“ generuoja apie 295 mln. rezultatų, o adresas „amazorn.com“ – vos vieną.
Telefonu skambinantys „bankininkai“
Sukčiai ne tik kuria netikras interneto svetaines, bet ir naudojasi kitais pinigų išviliojimo būdais. Lietuvos policijos duomenimis, vien pirmąją lapkričio savaitę, apsimetę policijos, banko ir kompanijos „Google“ darbuotojais, iš trijų Vilniaus, Kauno bei Ukmergės gyventojų sukčiai išviliojo daugiau nei 96 tūkst. eurų. Spalio viduryje nusikaltėlių laimikis buvo dar didesnis: per šešis atskirus incidentus iš gyventojų buvo neteisėtai pasisavinta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tuomet labiausiai nukentėjo viena Vilniaus apskrities gyventoja, sukčiams atidavusi 78,5 tūkst. eurų.
P. Gotautas dar kartą perspėja, kad bankų darbuotojai niekuomet neprašo atskleisti jokių asmeninių duomenų – nei paskambinę telefonu, nei, juo labiau, užėję į svečius.
„Vienas pagrindinių sukčių skiriamųjų ženklų – kad jie skubina žmones atlikti vieną ar kitą veiksmą. Nepasiduokite šiam spaudimui ir, kilus menkiausiam įtarimui, tiesiog padėkite ragelį ir perskambinkite į banką patys, interneto puslapyje nurodytu numeriu“, – pataria „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius, pridurdamas, kad svarbiausia telefoninio pokalbio metu yra neatskleisti savo asmens duomenų, prisijungimo kodų ir slaptažodžių.
Jei vis tik taip nutiko, apie atskleistą asmeninę informaciją reikia nedelsiant pranešti banko atstovams, užblokuoti savo kortelę bei sąskaitą ir pakeisti visus aktualius slaptažodžius.
Sukčiams atiduodamos sumos – įspūdingos
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį sukčiai iš Lietuvos gyventojų bei įmonių išviliojo daugiau nei 4 mln. eurų. Iš tiesų ši suma galėjo būti dvigubai didesnė, nes iš viso nusikaltėliai bandė išvilioti net 8,3 mln. eurų, tačiau pusę šių bandymų sustabdė finansų įstaigos.
„Jei įtariate, kad atskleidėte jautrią asmeninę informaciją sukčiams, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo banku. Čia svarbi kiekviena minutė, nes kuo ilgiau laukiate, tuo didesnė tikimybė prarasti pinigus“, – pabrėžia P. Gotautas.
Didelė dalis neteisėto lėšų pasisavinimo užkardymo operacijų atliekama dar iki nusikaltėliams persivedant pinigus į savo sąskaitas. Tarkim, antrąjį ketvirtį šioje stadijoje Lietuvoje sustabdyta beveik 3,5 mln. išvilioti bandytų eurų. Tam tikrais atvejais – tiesa, kur kas rečiau – pavyksta pinigus susigrąžinti net ir iš sukčių sąskaitų. Pavyzdžiui, antrąjį 2024 m. ketvirtį iš nusikaltėlių sąskaitų teisėtiems savininkams pavyko sugrąžinti 730 tūkst. eurų.
„Nors atvejų, kuomet sukčiams jau pervestus pinigus pavyksta susigrąžinti, tikrai būna, šis procesas yra labai sudėtingas ir toli gražu negarantuoja sėkmės. Tad ypač artėjant šventėms, reikia išlikti ypatingai budriems, kad netektų tokioje situacijoje atsidurti. O jei tampate sukčių atakos, tegul ir nesėkmingos, auka, apie tai visuomet praneškite ir policijai – tai gali padėti nuo tolimesnių apgavysčių apsaugoti ne tik jus, bet ir kitus pažeidžiamus žmones“, – užbaigia pašnekovas.
Paieška archyve
