Ko prireiks norintiems uždaryti mirusiojo paskyras internete?

Pašalinti mirusiojo artimojo gyvenimą internete gali prireikti daugiau nei 20-ies skirtingų dokumentų, pašto paslaugų, susitikimų su platformų vadybininkais ir daug kantrybės, atskleidžia naujausias kibernetinio saugumo produkto „NordPass“ tyrimas. Jam atlikti įmonė išanalizavo pasaulyje populiariausių interneto platformų skelbiamą informaciją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Asociatyvi „pixabay“ nuotr.

Gegužės 2-ąją minimos Pasaulinės slaptažodžių dienos proga „NordPass“ kūrėjai įvertino, koks procesas laukia norinčių uždaryti mirusiojo paskyras internete. Anot tyrimo rengėjų, informacijos šia tema savo tinklalapiuose ar kitose oficialiose paskyrose nurodžiusios daugiau nei trečdalis (36 proc.) analizuotų platformų, tačiau jose pateikiami reikalavimai itin skirtingi.

„Interneto kartoms senstant, vis dažniau mums tenka atsisveikinti su žmonėmis, kurie turėjo susikūrę daug virtualių paskyrų. Mūsų naujausias tyrimas atskleidžia, kad siekiant iš interneto pilnai pašalinti asmens tapatybę, artimieji susiduria su sudėtingais iššūkiais. Nors kai kurių paskyrų uždaryti kartais ir nepavyksta, nes ne visuomet visas jas prisimename patys, svarbu pasirūpinti bent didžiąja dalimi“, – teigia „NordPass“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.

Gali prireikti net 20-ies dokumentų

Tyrimas atskleidė, kad tik mažiau nei trečdalis platformų, kurios viešai skelbia informacijos apie mirusiojo paskyrų uždarymą, savo vartotojams siūlo užpildyti specialią formą internete, likusieji – ragina kreiptis į aptarnavimo centrą ar teisės skyrių, susisiekti telefonu, el. paštu, siųsti laišką paštu ar net užsiregistruoti gyvam susitikimui su platformos vadybininkais.

Norint pašalinti mirusiojo artimojo paskyras taip pat gali prireikti daugiau nei 20-imt skirtingų dokumentų. Tiesa, šis skaičius gali ir išaugti, priklausomai nuo turimų platformų ar šalies reikalavimų. Įprastai besikreipiančiojo prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą (pvz.: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą), artimojo mirties liudijimą ir įrodymų, kad besikreipiantis asmuo turi teisinės galios tvarkyti kito asmens paskyras.

Pasak T. Smalakio, dalis platformų taip pat prašo pateikti nekrologą, mirusiojo gimimo liudijimą, santuokos pažymėjimą, testamentą, oficialų įgaliojimą ir kitus teisinius dokumentus. Tarp analizuotų platformų aptikta atvejų, kai mirusio artimųjų prašoma atsiųsti asmenukę, kurioje jie laiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„NordPass“ atstovo teigimu, norėdami uždaryti mirusio artimojo paskyras internete žmonės taip pat turi surinkti kuo daugiau informacijos apie išėjusįjį. Platformos dažniausiai reikalauja nurodyti mirusiojo asmens tikrą vardą ir pavardę, jo vartotojo vardą, el. pašto adresą ir telefono numerį. Rečiau prašoma pateikti socialinio draudimo numerį, paskyros numerį ar mokėjimo už paslaugas detales.

„Gali būti išskirtinai artimas su kuo nors ir vis tiek nežinoti visų el. pašto adresų, kuriuos žmogus naudojo. Juk neklausiame giminaičio jo paskyrų numerių ir kuriuo vardu – Vincas ar Vincentas – jis registravosi, kurdamas dar vieną paskyrą. Artimiesiems išėjus, šios, regis, mažos detalės gali apsunkinti visą procesą, mėginant pašalinti kito gyvenimą internete“, – teigia T. Smalakys.

Kodėl svarbu pasirūpinti mirusiojo paskyromis?

Tik ketvirtadalis analizuotų platformų viešai teigia ištrinančios neaktyvias paskyras. Dauguma jų – vartotojui paskyros nenaudojus bent dvejus metus, tačiau kai kurios – tik po septynerių metų. Pasak T. Smalakio, šie rezultatai atskleidžia, kad proaktyviai nesiimant uždaryti artimojo paskyrų, jos iš interneto galimai nedings. Tai gali turėti tiek finansinių, tiek saugumo pasekmių.

Tyrimo duomenimis, net 73 proc. analizuotų platformų interneto naudotojams siūlo mokamą narystę (angl. subscription). Vadinasi, jei miręs artimasis mokėjo už platformos siūlomas paslaugas, iš jo ir toliau bus nuskaitomi pinigai. To galima išvengti, pirmiausiai pasirūpinus uždaryti paskyras bankuose ir kitose mokėjimo platformose. Jas uždarius, platformos nebegalės apdoroti mokėjimų.

Nenaudojamos paskyros taip pat yra itin patrauklios programišiams, tikina „NordPass“ technologijų vadovas. Sparčiai kintant kibernetinio saugumo reikalavimams, nenaudojamos paskyros greitai tampa pažeidžiamos, nes joms apsaugoti naudoti galimai per silpni slaptažodžiai ar nebuvo nustatyta papildomo tapatybės patvirtinimo el. paštu, SMS kodu ar kitu būdu. Įsiveržęs į mirusiojo paskyrą internete programišius gali pavogti ne tik išėjusio asmens informacijos, bet ir jo artimųjų – pavyzdžiui, šeimos nuotraukas, susirašinėjimus ar dokumentus.

Patarimai, kaip palengvinti procesą

Neseniai atlikto kito „NordPass“ tyrimo duomenimis, interneto vartotojai turi vidutiniškai 168-ias paskyras internete. Nebūtinai visos jų naudojamos – šį skaičių sudaro ir tos paskyros, apie kurias jų savininkas galėjo užmiršti ir pats. Net jei nepavyktų rasti ir uždaryti visų paskyrų, reikėtų pasirūpinti bent žinomomis artimajam.

T. Smalakys teigia, kad norint uždaryti mirusio žmogaus paskyras internete reikėtų pradėti nuo bankų ir kitų finansinių platformų. Tyrimas atskleidžia, kad šioms paskyroms uždaryti gali prireikti daugiausia laiko ir darbo. Jei uždaryti paskyrų nepavyksta greitai dėl paveldėjimo ar kitų opių klausimų, bankus reikėtų bent informuoti apie artimojo mirtį. Artimajam išėjus nedelsiant reikėtų susisiekti ir su jo mobiliojo ryšio operatoriumi, esą dalį paskyrų galima susieti su telefono numeriu.

Be to, ekspertas pataria skatinti šeimos narius naudotis didžiausių interneto platformų siūlomomis skaitmeninio palikimo (angl. digital legacy) funkcijomis. „Facebook“, „Apple“, „Google“ ir kitos progresyvios bendrovės leidžia interneto naudotojui nurodyti kontaktą, kuriam bus suteikta paskyros prieiga po jūsų mirties. Šią funkciją siūlo ir slaptažodžių tvarkyklės.

Metodologija: „NordPass“ įvertino 100-ą pasaulyje populiariausių interneto platformų, atrinktų remiantis „SimilarWeb“ ir „Statista“ teikiama informacija. Jie analizavo interneto platformų viešai skelbiamą informaciją jų tinklalapiuose ir kitose oficialiose joms priklausančiose paskyrose. Tyrėjai įvertino, kiek platformų teikia informacijos, susijusios su mirusio paskyrų uždarymu, kokius procesus siūlo, kokius dokumentus ir kokios informacijos prašo pateikti bei kokią politiką taiko neaktyvioms paskyroms.