Nors socialiniuose tinkluose žmonės atvirai dalijasi asmeninio gyvenimo detalėmis, susidūrus su paskyros užgrobimu sukausto viešumo baimė. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, programišių atakų kasmet daugėja – vien per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius fiksuota daugiau nei tūkstantis incidentų internete. Kaip elgtis praradus paskyrą, pranešime žiniasklaidai pataria psichologė ir informacinių technologijų ekspertas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atvirumas internete – pavojingas
Socialiniuose tinkluose verda didelė dalis šiuolaikinio žmogaus gyvenimo, paskyrose dalijamasi asmenine, privačia informacija.
„Socialinio tinklo paskyros turėjimas ir turinys joje dažnai turi didelę reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui. Jos tapo tarsi žmogaus vizitine kortele, kurios dizainas gali kisti priklausomai nuo to momento emocijų ir norų. Socialinių tinklų paskyros tampa vis labiau svarbios, nes padeda žmonėms lengviau kalbėti apie save, išreikšti save, lengviau komunikuoti. Galima sakyti, kad tai tiltas tarp lengvai bendraujančių ir uždarų asmenų, kuris suteikia galimybę lengviau komunikuoti visiems“, – teigia psichologė Karolina Gurskienė, UAB „Psichomera“ direktorė.
Prarasti savo socialinio tinklo paskyrą dėl programišių veiksmų gali bet kas, tačiau įsilaužimo tikimybę didina jos atvirumas, nes paskyra tampa kur kas prieinamesnė.
„Kuo daugiau asmeninės informacijos talpinama socialiniame tinkle ir ypač, kai ji prieinama visiems, skelbiama „public“ režimu, tuo lengviau yra įsilaužti į tokią paskyrą. Pavyzdžiui, programišius gali rasti žmogaus darbovietę ar paslaugų tiekėjo pavadinimą, apsimesti tos įstaigos darbuotoju ir socialinės inžinerijos pagalba išgauti prisijungimo duomenis prie socialinės tinklo paskyros ar kitų sistemų“, – sako Karolis Rinkevičius, „Compensa Vienna Insurance Group“ IT departamento vadovas.
Programišius vilioja ir žinomų asmenų bei nuomonės formuotojų paskyros, nes jų turimą didelį sekėjų skaičių galima išnaudoti saviems tikslams, pavyzdžiui, skelbiant savo reklamą. Siekdami pritraukti sekėjų, nuomonės lyderiai dalijasi asmeninėmis šeimos gyvenimo detalėmis, vaikų mokyklų pavadinimais, gyvenamosios vietos nuotraukomis, pamėgtomis vietomis, tačiau nepamatuotu atvirumu pasižymi ir daugelio kitų žmonių paskyros.
Pasak K. Rinkevičiaus, programišiai gali siekti pasinaudoti socialinio tinklo auditorija savo informacijai skleisti, rasti vertingos informacijos, pavyzdžiui, prisijungimo prie bankų slaptažodžių, namų signalizacijos kodų, adresų, o kai kurie tokiu būdu tiesiog linksminasi arba turi tikslą sukompromituoti.
Sukausto viešumo baimė
Pastebėjus, kad į turimą socialinio tinklo paskyrą kažkas įsilaužė, apima daugybė nemalonių jausmų – gėda, pyktis, beviltiškumas, baimės jausmas.
Anot psichologės K. Gurskienės, nors patys žmonės socialiniuose tinkluose noriai dalijasi asmeninio gyvenimo detalėmis, paskyrą perėmus programišiams atsiranda viešumo baimė – įprastai mes negalime išgirsti vieni kitų privačių pokalbių, tačiau įsilaužus į kažkieno kito asmeninę socialinę erdvę, tokia galimybė atsiranda ir jausmas, kad kažkas nardo po „apatinius“ ir analizuoja turinį – labai nemalonus.
„Kaip ir su visomis aštriomis emocijomis, kurios atsiranda staiga, visų pirma reikėtų daryti viską, kad pavyktų nurimti. Sprendimai apsvaigus nuo didelio kiekio emocijų yra lygūs sprendimams, priimtiems apsvaigus nuo alkoholio. Reikėtų paklausti savęs: ką dabar turėčiau padaryti, kad „išsiblaivyčiau“? Galima pasikalbėti su patikimu žmogumi, apeiti tris ratus aplink namą ir leisti vėjui pasiimti mintis ar kristi ant žemės ir nerimą išjausti darant atsispaudimus. Ir tik po to – sprendimai“, – pabrėžia K. Gurskienė.
Psichologė pastebėjo, kad tais atvejais, kai programišiai įsigavo ne į asmeninę, tačiau į darbovietės paskyrą, kuri buvo patikėta, žmogus dar jaučia ir stiprų kaltės jausmą. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų apie incidentą pranešti darbovietės administracijai, kuri iš karto imsis reikalingų veiksmų, todėl kilęs baimės ir kaltės jausmas sumažės, o be to, darbuotojas gaus ir kolegų palaikymą.
Kaip atpažinti, kad buvo įsilaužta?
K. Rinkevičius paaiškino, kad pastebėti, jog paskyra buvo užgrobta, nėra taip paprasta. Ne visais atvejais programišius pakeičia paskyros slaptažodį. Kad į paskyrą buvo įsilaužta, gali rodyti keli požymiai – el. laiškas, kad jungėtės iš kito įrenginio, nors to nedarėte, gaunate didelį kiekį reklamos, jūsų vardu platinama informacija, kurios nerašėte, draugai gauna žinutes iš jūsų, kurių nekūrėte, pradedate „mėgti“ puslapius, kurių pats nesirinkote.
„Jei manote, kad kažkas kitas turi prieigą prie jūsų paskyros, bet prisijungti galite ir pats, nedelsiant pasikeiskite slaptažodį į sudėtingą, ne mažiau kaip 8 ženklų ir su specialiais simboliais, skaičiais. Slaptažodį reikėtų pakeisti visose naudojamose paskyrose. Prieš keičiant slaptažodį, įsitikinkite, kad būtent jūsų el. paštas naudojamas slaptažodžio atkūrimui. Taip pat verta pasinaudoti dviejų faktorių autentifikavimo mechanizmu, tuomet jūsų tapatybė bus patikrinama keliais būdais ir paskyra bus saugesnė“, – patarimais dalijasi K. Rinkevičius.
Norint atkurti pagrobtą paskyrą, gali prireikti laiko ir kantrybės. K. Rinkevičius teigia, kad tais atvejais, kai prie savo paskyros prisijungti negalite, vienintelis kelias – kreiptis į socialinio tinklo administraciją ir atidžiai laikytis jos teikiamų instrukcijų. Net tais atvejais, kai prie paskyros prisijungti galite ir pavyksta savarankiškai atsikratyti įsibrovėlio, socialinio tinklo administraciją patartina informuoti apie bandymą pavogti paskyrą.
Paieška archyve
