Elektronika.lt
 2022 m. birželio 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 24 d. 11:17
Joninių savaitgalį leisite prie vandens? Ekspertas perspėja, ko negalima daryti sušlapus telefonui (1)
Birželio 23 d. 17:29
Karinės ginkluotės specialistas atskleidė „Bayraktar“ anatomiją
Birželio 23 d. 14:22
Šiltojo sezono maudynės – „daužynės“: pirmoji pagalba ištikus vasariškoms telefono traumoms
Birželio 23 d. 12:25
Debiutuoja pirmasis BMW sportinis M serijos universalas – „BMW M3“
Birželio 23 d. 10:17
Atsinaujinančios energetikos šalininkai: „Proveržio paketas“ bus kliūtimi vėjo elektrinių parkų statybai
Birželio 23 d. 08:44
„Scania“ pristatė elektrinius sunkvežimius, skirtus regioniniams tolimiesiems reisams
Birželio 22 d. 20:28
Edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“
Birželio 22 d. 18:32
Automobilio priežiūra vasarą – 5 patarimai, padėsiantys keliauti saugiau
Birželio 22 d. 16:24
Kovai su dezinformacija Lietuvoje – pasaulyje populiarus žaidimas
Birželio 22 d. 14:22
Dirbtinis intelektas informaciniame kare: mirtinas priešas ar sidabrinė kulka?
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS22 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS22 Tractor, FS22 Mods
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Rinkiniai tėvams
8 mėnesių kūdikis, 6 mėnesių kūdikis, 2 mėnesių kūdikis
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Kibernetiniai nusikaltimai naudojant... dulkių siurblį?

Publikuota: 2022-04-15 10:26
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Inf. šaltinis: LRT.lt

Kasdien mūsų namuose atsiranda vis daugiau vadinamųjų daiktų interneto įrenginių – įvairiausių objektų, kurie naudojasi interneto prieiga. Kibernetiniams nusikaltėliams jūsų išmanusis televizorius ar robotas dulkių siurblys gali pasirodyti tokie pat įdomūs ir geidžiami kaip ir jūsų kompiuteris ar išmanusis telefonas.

Kibernetiniai nusikaltimai naudojant... dulkių siurblį?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Artėjant ilgajam Šv. Velykų savaitgaliui, apie daiktų interneto įrenginių turimas kibernetinio saugumo spragas, bei pažeidžiamumus ir keliamas grėsmes, pranešime spaudai pasakoja „ESET Lietuva“ IT inžinierius, kibernetinio saugumo specialistas, Lukas Apynis.

Daiktų internetas – kas tai?

Daiktų internetas – tai bendras prietaisų ir įrenginių, kurie jungiasi prie interneto ir juo naudojasi, pavadinimas. Šiuos įrenginius galime klasifikuoti nuo mobiliųjų telefonų, prie interneto prijungtų kavos aparatų, televizorių iki dulkių siurblių robotų, skalbimo mašinų. Šiais technologijų inovacijų laikais bet koks įrenginys, kuris gali bendrauti su kitais įrenginiais, esančiais kitoje pasaulio vietoje per internetą, yra daiktų internetas.

„Net ir gyvendami savo sodyboje viduryje miško tikriausiai susidursime su daugybe daiktų interneto įrenginių, pavyzdžiui, belaidžiu interneto maršrutizatoriumi, televizoriumi, kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, galbūt išmaniuoju laikrodžiu. Modernesniuose namuose bus daug daugiau išmaniųjų prietaisų. Norime telefonu reguliuoti temperatūrą namuose, kad grįžę turėtume šiltus kambarius ir šiltas vonios kambario grindis, norime centralizuotai įjungti, reguliuoti LED lemputes – kiekviename kambaryje bus jutikliai. Tai gali būti ir durų skambutis su išmaniąja kamera ir galbūt dar dvi kameros sode, kurios įspės mus, kai tik kas nors žengs per kiemą. Tai netgi kievienuose namuose esantis maršrutizatorius, televizorius, bent trys šeimos išmanieji telefonai, darbo kompiuteris, asmeniniai kompiuteriai ir žinoma, automobilis. Kažkada buvo sakoma, kad ant automobilio uždedamas kompiuteris, tačiau dabar automobilis iš esmės yra kompiuteris su pritvirtintais keturiais ratais – tai irgi yra daiktų internetas“, – aiškina kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis.

Įsilaužimas į namus per robotą dulkių siurblį – misija įmanoma?

Technologiškai pažangius sprendimus galime naudoti bet kurioje gyvenimo srityje ir džiaugtis, tačiau kalbant apie daiktų internetą, kasdieniai naudotojai linkę pamiršti svarbų aspektą: vos tik įrenginys prijungiamas prie tinklo, jis tampa įdomus kibernetiniams nusikaltėliams ir kas nors gali bandyti prie jo prisijungti. Užpuolikai yra įpratę pažeisti kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, tačiau dabar viskas pažengė kur kas toliau. Skaitmeninis įsilaužėlis gali sugadinti bet kurį jūsų išmanųjį įrenginį, naudoti jį blogiems tikslams arba jo pagalba perduoti komandas kitiems įrenginiams.

„Tinklas yra bendras elementas – kaip įsilaužėlis einu su savo nešiojamuoju kompiuteriu, stoviu prie namų ir pradedu įsilaužimą. Man nerūpi, ar įsilaužiu į maršrutizatorių, tėvo ar vaiko kompiuterį, ar robotą dulkių siurblį. Aš ką nors nulaušiu, o tada pažiūrėsiu tinkle, kokių kitų prietaisų yra. Ir tada tęsiu įsilaužimą, kol rasiu ką nors vertingo, pelningo, įdomaus. Anksčiau ar vėliau į kompiuterį galėsite patekti per tą patį dulkių siurblį robotą“, – apie galimą įsilaužimo scenarijų pasakoja Lukas Apynis.

Ką užpuolikai gali padaryti naudodamiesi mūsų išmaniaisiais įrenginiais?

Bet kurį iš mūsų išmaniųjų prietaisų kas nors gali panaudoti, kad sukompromituotų kitą asmenį. Labai populiari kibernetinių atakų rūšis – tai interneto išteklių ataka, kurioje dalyvauja daug įrenginių, dar vadinama DDoS ataka. Tokia ataka atrodo taip: užpuolikui įsakius, labai daug įrenginių išsiunčia tam tikrą užklausą į interneto svetainę, todėl įstaigos ar įmonės serveris pakimba.

„Tai nesunku paaiškinti realiu palyginimu: įsilaužėlis įsako 10 000 žmonių automobiliais vykti į mažą parduotuvę nusipirkti degtukų dėžutės – visa parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė užimta, visi įeina į parduotuvę, nusiperka vieną degtukų dėžutę ir vėl stoja į eilės galą. Akivaizdu, kad parduotuvė yra paralyžiuota, ji neuždirba pinigų, ji praranda pinigus, nes tikrieji klientai nėra parduotuvėje. Tas pats vyksta ir internete: nereikia užkrėsti kelių superkompiuterių, piktavaliui užtenka užkrėsti tūkstančius paprastų išmaniųjų įrenginių. Tai gali būti, tarkime, jūsų išmanusis televizorius, bet jūs net nežinote, kad jis kabo ant sienos jūsų kambaryje ir nuolat siunčia užklausas, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijai, kad ši atidarytų svetainėje esančius puslapius. Jei vienu metu tai daro 100 000 televizorių, svetainė vienu metu neveikia, o tie, kuriems tuo metu tikrai reikia atversti joje esantį puslapį, negali jo pasiekti. Pats televizoriaus savininkas to net nežino, galbūt tik pastebi, kad įrenginys tapo šiek tiek lėtesnis, o tai paprastai aiškinama blogu internetu. Jei jūsų kompiuteris naudojamas šiai atakai, to nepastebėsite, kol interneto paslaugų teikėjas neapribos arba neišjungs interneto ryšio ir nepraneš, kad iš jūsų kompiuterio siunčiamas įtartinas ir pavojingas turinys. Tada naudotojas pats turi paleisti antivirusinę programą ir išnaikinti virusus arba kreiptis į artimiausią kompiuterių specialistą, kad šis tai padarytų“, – pasakoja L. Apynis.

„Kamerą turi ne tik jūsų kompiuteris ir telefonas – ją gali turėti ir jūsų išmanusis televizorius ar dulkių siurblys robotas. Todėl kyla pavojus, kad šie prietaisai gali vykdyti garso ir vaizdo stebėjimą be jūsų žinios. Ir jums net nereikia jokių skaitmeninių atakų, tereikia prisijungti prie tokios kameros, kad kas nors galėtų stebėti jūsų gyvenimą – kur savaitgalį vykstama automobiliu, kada išeinama į lauką ir pan. Tada piktadariai gali nueiti į jūsų namus ir fiziškai juos apiplėšti. Žinokite, kad kai jus stebi įsilaužėlis, kameros lemputė gali neįsijungti – todėl neretai rekomenduojama kameras dengti specialiais lipdukais. Nesusimąstome, kad naudodamasis išmaniuoju dulkių siurbliu užpuolikas gali gauti net paruoštą jūsų namų planą. Prie interneto prijungtas dulkių siurblys važiuodamas fiksuos viską aplinkui – kambarių išplanavimą, kliūtį – spintelę, stalą ir pan. Dulkių siurblys gali turėti viso namo planą, ir užpuolikas jau žinos, kad už tų durų yra darbo kambarys, o ten – miegamasis. Tai tarsi žemėlapis, skirtas lengviau pavogti Jūsų vertingus daiktus!“, – juokaudamas svarsto specialistas.

Visi šie prietaisai renka ir apdoroja tam tikrą informaciją. Kai užsidedate išmanųjį laikrodį, jis renka informaciją – kur bėgote, kaip greitai, kiek laiko, kiek kalorijų sudeginote ir t. t. Įjungus išmaniojo telefono vietose sekimo funkciją, siunčiate savo duomenis programėlių gavėjams, kurie gali sekti jūsų buvimo vietą. Namuose turint išmaniuosius asistentus ar siurblius, nenoromis atskleidžiate savo namų vidų, potencialioms programišių atakoms.

Negalime teigi, kad visi išmanieji įrenginiai yra pavojingi, o neretai dėl kylančių grėsmių kalti ne vien gamintojai, tačiau ir savininkai. „Ne visada perskaitome visas sąlygas, ne visada žinome, kiek informacijos prietaisas renka ir su kokiu duomenų tvarkymu sutikome. Šią informaciją teoriškai galima perduoti kitiems asmenims, kurie galėtų sužinoti, kada ir kiek laiko būsite išvykę, kiek kainuoja telefonas, kuriuo naudojatės, ir t. t.“, – svarsto L. Apynis.

„ESET Lietuva“ kibernetinio saugumo specialistai pataria, nuo ko pradėti norint užtikrinti namuose esančių išmaniųjų įrenginių saugumą:

  • Atidžiai įvertinkite nežinomus prekių ženklus. Jei tai žinomo tiekėjo, kaip „Microsoft“ gaminys, tikėtina, kad operacinė sistema bus naudojama daugelį metų, o programinė įranga bus atnaujinama dar bent penkerius metus. Kita vertus, jei įsigysite dvigubai pigesnį išmanųjį įrenginį iš nežinomo prekės ženklo ir nežinomos bendrovės, nėra jokios garantijos, kad ši bendrovė po šešių mėnesių išliks ir toliau atnaujins savo gaminių operacinę sistemą.
  • Prie interneto nejunkite įrenginių, kurie gali veikti be jo. Internetas yra būtinas stebėjimo sistemai, jei norime matyti, kaip kas nors perlipa per namo tvorą, nufotografuoti ir nusiųsti nuotrauką policijai, apsaugai ir pan. Bet galbūt išmaniajam dulkių siurbliui interneto nereikia. Jei jis atsiunčia mums nuotrauką, kad užstrigo kambaryje – ar tikrai tuo metu skubėsite iš darbo namo, dėl prastai veikiančio dulkių siurblio? Net jei įrenginys turi šią parinktį, galite jos nenaudoti arba nusipirkti pigesnį dulkių siurblį, kuris šios parinkties neturi.
  • Sukurkite atskirą interneto tinklą savo įrenginiams. Tai labiau būdinga namų ūkiams, kuriuose daug žmonių naudojasi naujausiomis technologijomis. Tada yra galimybė atskirti interneto tinklus. Pavyzdžiui, namuose galite turėti belaidį tinklą, prie kurio šeima jungiasi telefonais, ir antrą tinklą, vadinamą, pavyzdžiui, technologijų tinklu, kuriame veikia visos išmaniosios lemputės, grindų šildytuvai, kameros, dulkių siurbliai robotai ir t. t. Jei įsilaužėlis įsilaužia į vieną tinklą, jis dar neturi prieigos prie kito tinklo. Taip sumažiname riziką.
  • Sekite Nacionalinio kibernetinio saugumo centro naujienas. Organizacijos internetinėje svetainėje bei „Facebook“ paskyroje nuolat rasite informacijos apie naujausias ir aktualiausias saugumo grėsmes internete.

LRT

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Ekspertas pataria, kaip apsaugoti savo duomenis atostogų metu

Vasara – ne tik atostogų, bet ir kibernetinių incidentų metas. Skirtingais duomenimis, šiltuoju metų laiku skaitmeninių atakų grėsmė suintensyvėja, ypač daugėja incidentų, nukreiptų į fizinių asmenų duomenis. Tai lemia kibernetinės higienos nesilaikymas ir tai, jog atostogaujantys žmonės neretai yra mažiau budrūs internete.

Daug lietuvių net nežino, kiek turi paskyrų internete – ekspertus tai itin neramina

Lietuvoje daug žmonių visai nežino, kiek yra susikūrę paskyrų internete, atskleidė kibernetinio saugumo bendrovės užsakymu atliktos apklausos. Tai itin neramina ekspertus, esą ši tendencija gali sukelti žalos ne tik asmeninių, bet ir verslo duomenų saugumui.

Specialistas paaiškino, kaip nepalikti pėdsakų internete: pakanka pasikeisti šiuos „Google“ nustatymus

„Google“ produktus naudojame kasdien – nuo el. pašto, paieškos sistemos iki debesų saugyklos. Naršydami internete paliekame įvairius savo pėdsakus, kaip buvimo vieta ar paieškos istorija, tačiau keli paprasti nustatymai padės sumažinti šių duomenų rinkimą bei prieinamumą.

2022-06-17 14:30
Nustokite atiminėti prietaisus: kaip tinkamai pasirūpinti vaikų saugumu internete?
2022-06-15 12:31
Kaip vaikui paaiškinti apie grėsmes, slypinčias internete?
2022-06-10 14:57
16,1 mln. eurų vertės tamsiojo interneto rinka iš arčiau
2022-06-09 20:19
Ar jūsų įmonei reikia rūpintis kibernetiniu saugumu? Pakanka atsakyti į vieną klausimą
2022-06-04 17:27
Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete
2022-06-02 12:35
Vaikų saugumas internete: 9 taisyklės, kurias tėvai privalo žinoti ir taikyti
2022-05-28 10:12
4 dažniausiai sutinkami kibernetiniai pavojai – paprastos taisyklės leis nuo jų apsisaugoti
2022-05-06 16:05
„Microsoft“: kokių klaidų nedaryti ir kaip išvis atsisakyti slaptažodžių
2022-05-06 12:07
Slaptažodis: kaip išvengti programišių pinklių?
2022-05-01 15:27
Asmens duomenys ir melagingos naujienos: kaip informacija apie jus gali tapti įrankiu dezinformacijai skleisti?
2022-04-28 17:44
Kibernetinės atakos grėsmingos ir mažesniems verslams: kaip užkirsti joms kelią?
2022-04-27 20:22
Karas – ir internete: kaip netapti taikiniu ir saugoti savo duomenis
Daugiau...Paieška archyve




www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

Telefonai, kompiuteriai, laikrodžiai, auto – Telefonai.eu

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!


Reklama
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama